Artėjant visame pasaulyje populiariai, fenomenui prilygstančiai Švedijos tradicijai žyminčiai kalėdų sezono pradžią, Skandinavija.today paruošė jums kelis faktus, kurių tikriausiai nežinojote apie šią šventę. Šventos Liucijos diena švendčiama gruodžio 13 dieną, o Šventa Liucija – sicilietė kankinė, virtusi Švedijos šviesos ir šilumos simboliu, minima tamsiausiu metų laiku. Ką žinote apie Šventą Liuciją ir visame pasaulyje populiarią švedų tradiciją?
Ne jauna mergaitė, o ragana
Švedijoje dabar populiariausias Liucijos įvaizdis – jauna mergina dėvinti baltą suknelę, perrištą raudonu kaspinu, ant galvos dėvinti žalių šakų karūną, puoštą žvakėmis. Taip apsirengusios šeimos tarnaitės ar vyriausios dukterys patiekdavo pusryčius ir kavą namiškiams.
Tradicinis Liucijos įvaizdis nėra toks tradicinis – iki XIX amžiaus Liucija buvo vaizduojama kontroversiškai, o vienas iš pagrindinių šventosios įvaizdžių buvo senė, panaši į folklorinę raganą.
Iš kur tas populiarumas?
XX amžiuje, beslopstant Liucijos šventės tradicijai, koncentruojantis į Kalėdas, Švedijos skaitomiausias dienraštis ,,Dagbladet“ suorganizavo Liucijų paradą per Stokholmą ir gražiausios Liucijos rinkimus (1927 m.). Sulaukus didelio pasisekimo, miesto procesijos imtos organizuoti kasmet ir iš Stokholmo paplito į kitus miestus ir miestelius. Netrukus šventė išplito ir į kaimynines valstybes.
Trumpiausia metų diena
Tikriausiai ne kartą girdėjote, kaip Šventos Liucjos diena vadinama trumpiausia metų diena. Taip yra dėl to, kad Grigaliaus kalendoriaus, gruodžio 26 diena sutampa su Julijaus kalendoriaus gruodžio 13 – ąja. Gruodžio 20 – 23 – tikrosios saulėgrįžos dienos datos.
Du mitai
Visi žinome, kad Liucijos diena skiriama Šventajai Liucijai, kilmingai sicilietei, kuri buvo susižadėjusi su pagoniu, bet, nusprendusi savo kraitį išdalinti vargšams buvu apkaltina esanti krikščionė (IV amžiuje krikščionys buvo persekiojami) todėl buvo baudžiama plikytu vandeniu ir deginama, bet bausmės merginos nesužeidė. Švediškoje tradicijoje ši istorija nėra vienintelė. Pasak ankstyvosios krikščionybės, kuri Švedijoje, kaip ir daugelyje kraštų buvo susipynusi su vietiniu tikėjimu, pasakojančiu, kad Liucija buvo pirmoji Adomo žmona ir ji turėjo tiek vaikų, kad ne visus išgalėjo aprengti. Dievui atvykstant pasisvečiuoti, Liucija nuogus vaikus paslėpusi orkaitėje. Užėjęs Dievas paklausė: ,,Ar čia visi tavo vaikai?” Liucijai pamelavus, Dievas pasakęs: ,,Paslėpei savo vaikus nuo manęs, todėl dabar jie bus paslėpti amžinai“. Taip atsiradę Vittra – Švedijos mitologinės būtybės, besislepiančios miškuose.
Grožis – sunki našta
XIX amžiuje, kol Liucijos tema nevykdavo grožio konkursai, merginos netryško noru būti Liucija, nes kostiumas nepatogus, o pareiga varginanti. Liucija turėdavo atsikelti ankščiau už namiškius ir aptarnauti juos prie pusryčių stalo dėvėdama baltą suknelę, perrištą raudona juosta ir žalių šakelių vainiką, papuoštą žvakėmis. Žalios spygliuočiu šakelės dažnai durdavo, o vaškas galėjo nudeginti odą, tad garbė tapti Liucija nebuvo tokia trokštama, kol neprasidėjo grožio konkursai.
