Į kalėjimą už tai, kad vairavo būdamas vidutiniškai apsvaigęs – tai po Naujųjų metų taps realu. Nuo sausio pirmosios turi įsigalioti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys, kad vairuotojams, kurių kraujyje bus daugiau nei 1,5 promilių alkoholio, grės baudžiamoji atsakomybė.
Nuo Naujųjų metų Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis skambės taip: „Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
Teistas, nes vairavo girtas
Tai reiškia, kad pareigūnams per reidą įkliuvę girti vairuotojai savo biografiją gali suteršti įrašu: „teistas“. Tokia griežta nuostata norima sutramdyti apsvaigusius vairuotojus.
Tačiau jau dabar nuogąstaujama, kad kodekso pakeitimus reikia skubiai taisyti, nes palikta „landų“ piktnaudžiaujantiems.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas daugiau nei prieš metus iškėlė šią problemą – iki įstatymo įsigaliojimo likus tikrai pakankamai laiko jį pataisyti. Apie šias spragas buvo informuotas ir situaciją puikiai žinojo tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, tačiau jokių iniciatyvų taisyti kodekso nebuvo imtasi. „Pakeitimus reikia skubiai taisyti, kol dar neįsigaliojo, tačiau to artimiausiu metu, tikriausiai, nepavyks padaryti – tiesiog procedūros Seime yra pakankamai ilgos“, – įsitikinęs J.Sykas. Anot jo, kodekso nuostata numato, kad paisoma kraujyje nustatyto promilių kiekio rodmens, o ne tikrinimo alkotesteriu rezultatų.
Priversti niekas negalės
„Tarkime, pareigūnai sustabdo įtartinai važiuojantį automobilį. Vairuotojas akivaizdžiai apsvaigęs ir plika akimi matyti, kad tikriausiai būtų nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tačiau šis atsisako tikrintis – duoti kraują. Ir kas išeina? Išeina taip, kad žmogui už vengimą pasitikrinti girtumą jau nebegrės baudžiamoji atsakomybė, o tik administracinė. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad tais atvejais, kai asmuo atsisako duoti lyginamuosius pavyzdžius (šiuo atveju – kraują), prokuroras priima nutarimą priverstinai jį paimti. Tačiau jei įtariamam asmeniui visiškai neįdomus prokuroro nutarimas, jis gali atsisakyti duoti kraujo, gali netgi priešintis jėga. Aišku, už teisėtų nurodymų nevykdymą, pasipriešinimą policijos pareigūnams taip pat yra numatyta atsakomybė. Tačiau mes kalbame apie pačią kraujo paėmimo procedūrą. Joks medikas nerizikuos durti į veną asmeniui, kuris jėga priešinasi ir draskosi. Todėl yra tikimybė, kad girtumas nebus nustatytas.
Neteko girdėti apie įteisintą metodiką, kaip priverstinai paimti iš žmogaus veninį kraują. Galbūt reikėtų kriminalizuoti ir vengimą pasitikrinti neblaivumą, galbūt, pataisyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, kad ne tik kraujyje, bet ir išpučiamame ore nustatytos promilės turėtų teisinę galią“, – aiškino prokuroras.
Anot jo, keliuose ne mažiau pavojingi ir nuo narkotikų apsvaigę vairuotojai, tačiau jiems baudžiamoji atsakomybė negresia. „Klausimas, ar jie mažiau grėsmingi nei girti? Kodėl jie atskirti? Būna tokių apkvaišusių vairuotojų, kurie sunkiai orientuojasi aplinkoje“, – teigė J.Sykas. Dabar vairavimas apsvaigus nuo alkoholio bus prilyginamas tyčiniam nesunkiam nusikaltimui. Grės bauda iki 500 MGL, t.y. 18830 eurų.
Pakeitimai – nebent po pusmečio
Apie šią problematišką situaciją žino ir daugybę metų reportažus apie girtus vairuotojus rengęs klaipėdietis, buvęs žurnalistas, o dabar naujojo Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, kuris teigė, kad naująjį įstatymą bus galima taisyti tik po pusės metų. „Reiktų klausti Juozo Bernatonio (buvusio teisingumo ministro, – red. past.), kodėl šalis tokia žiauri savo piliečiams. Vairavai pusgirtis, tai būsi teistas, gali atsidurti net ir kalėjime. Blogai, juolab kad teisminė praktika bausmių atžvilgiu švelnėja“, – teigė politikas.
Šaltinis: 15min.lt
Straipsnio autorė Aurelija Jašinskienė
