Kalėdos Norvegijoje yra kur kas daugiau nei meduoliniai nameliai, gløgg (gėrimas panašus į karštą vyną) ir skoningos dekoracijos.
Nuo persirengimo į avį panašiu velniu einant „julebukking” iki vaišių palikimo piktajai namų dvasiai, Norvegija tikrai išsaugojo kur kas daugiau pagoniškų Kalėdų tradicijų nei Amerika ar Jungtinė Karalystė. Štai keletas keisčiausių šios šalies šventinių tradicijų:
1. Marcipaniniai paršeliai – pagal tradiciją tėvai tokį paršelį įteikia kaip prizą tam, kas prie Kalėdinio vaišių stalo randa paslėptą migdolą.
Nuotrauka: Juligen.se
2. Senų Volto Disnėjaus animacinių filmukų žiūrėjimas – ko gero tik Skandinavijos šalyse bet kas paklaustas, kas yra bulius Ferdinandas, nedelsiant atsakytų. Taip yra todėl, kad nuo 1953-iųjų metų Kūčių vakarą visi žiūrėjo tuos pačius dešimt filmukų. Šiemet NRK kanalas klasika tapusią animaciją pradės transliuoti nuo 15:00 val. kaip ir kiekvienais metais.
3. „Kontrabanda” – norvegai masėmis važiuoja į didžiuosius prekybos centrus, esančius ties Švedijos siena, kur perka didelius kiekius pigesnio alkoholio ir retkarčiais sviesto.
Nuotrauka: backpackerjam.com
4. Kalėdinis „pokštas arba saldainis” – yra nedidelis skirtumas tarp to, ką norvegai daro per Kalėdas ir vadina „går julebukk”, o visas likęs pasaulis daro per Helouvyną. Šioje šalyje vaikai, persirengę įvairiais kostiumais, keliauja nuo durų prie durų ir dainuoja įvairias daineles mainais į saldainius. Jei su vaikais į šią atrakciją įsitraukia ir suaugusieji, dažniausiai jie persirengia taip, kad jų būtų neįmanoma atpažinti.
Nuotrauka: Bygdekvinnelaget
5. Vietoj kepsnių valgomi šonkauliai – nesvarbu ar jie kiaulienos (julribbe), ar avienos (pinnekjøtt), kai norvegai sėda prie Kalėdų stalo, pagrindinis patiekalas turi būti šonkauliai.
Nuotrauka: AnneCN
6. Šokis aplink Kalėdų eglę – užsieniečiai, patekę į norvegišką Kalėdų šventę gerokai pasimeta, kai būna paprašyti susikibti rankomis ir šokti aplink eglutę. Viskas tampa dar keisčiau, kai pradedamos dainuoti dainos iš 1967 metais išleisto grupės „Dizzie Tunes” albumo „God Jul”.
7. Filmo „Tre Nøtter til Askepott” žiūrėjimas – Kalėdos norvegams nebūtų Kalėdos, jei nebūtų žiūrimas 1970-ųjų metų rytų Vokietijos – Čekoslovakijos nuotykių filmas „Tre Nøtter til Askepott”, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, vadintųsi „Trys lazdyno riešutai, skirti pelenei”.
8. Bandymas apsimesti Kalėdų Seneliu – norvegų Kalėdiniuose vakarėliuose iš tikrųjų pasirodo Santa Klausas arba kitaip Julnisse. Vidury vakaronės tėvas ar kitas giminaitis išeina „paimti popieriaus” ir sugrįžta užsidėjęs netikrą barzdą ir didelį paltą bei kepurę.
9. Persistengymas su „julekjeks” – pasak keleto tradicijų, norvegai, likus keletui savaičių iki Kūčių, privalo iškepti mažiausiai septynias rūšis sausainių.
Nuotrauka: linedr.blogg.no
10. Košės palikimas goblinui (nisse) – norvegai tiki, kad jeigu nisse, į gobliną panašiai dvasiai-sargui, nepaliekama košės su dideliu gabalu sviesto ant viršaus, ji pradės kerštauti ir krėsti tokias šunybes kaip kad surišti karvių uodegas kartu.
Parengta remiantis thelocal.no
