Autoritetingiausias Švedijos užsienio politikos analizės institutas apkaltino Rusiją naudojant pasalūniškus metodus, įskaitant klaidingas, netikras naujienas, suklastotus dokumentus ir kitokio pobūdžio dezinformaciją tam, kad darytų įtaką sprendimų priėmimui Švedijoje.
Švedijos Tarptautinių santykių instituto Rusijos eksperto Martino Kragho atliktas tyrimas yra pirmoji empirinė analizė, nagrinėjanti „aktyviąsias priemones”, kurias Rusija naudoja informaciniame kare prieš Švediją. Vienas svarbiausių šio informacinio karo tikslų yra išvengti šalies prisijungimo prie NATO.
„Tyrimas apima temą, dėl kurios šiuo metu aktyviai diskutuojama. Tam mes norime įnešti savo indėlį į šią diskusiją. Visiškai suprantama, kad Užsienio reikalų ministras sako, kad tam tikri pokyčiai jį neramina ar džiugina. Tačiau tai, jog nelegalūs metodai naudojami siekiant paveikti nuomones ir sprendimų priėmimą Švedijoje, jau yra problema”, – aiškina M. Kraghas.
„Padirbtų dokumentų sklaida nebūtinai bus politiškai efektyvus veiksmas, tačiau esamę įsitikinę, kad tai parodo siekį daryti įtaką sprendimų priėmimui, todėl būtina analizuoti ir suprasti būdus, kaip šie procesai yra vykdomi”, – teigia mokslininkas.
Tyrime M. Kraghas tvirtina, kad per pastaruosius keletą metų Rusija vis labiau grįžta prie to, kas vadinama „aktyviosiomis priemonėmis” ir Sovietų Sąjungos laikais buvo naudojama KGB.
Pasak tyrimo, „aktyviosios priemonės” yra skirtos „pakenkti konkrečios šalies gebėjimui sulaukti visuomenės paramos vykdomai politikai”.
Tokios priemonės apima „trolių armijas”, kurias Rusija nukreipė į švediškąjį Twitterį, švediškos naujienų puslapio „Sputnik” versijos sukūrimą ir suklastotų dokumentų sklaidą. M. Kraghui pavyko įvardinti 26 tokius dokumentus.
„Socialinėje žiniasklaidoje „trolių armijos” neretai būna nukreiptos į žurnalistus ir akademikus, bandoma užgrobti jų paskyras. Švedijos žiniasklaidoje pasirodė su NATO susijusi dezinformacija, ją skelbė tokie šaltiniai kaip „Sputnik” ar RT, skirti tarptautinei auditorijai”, – aiškina mokslininkas.
M. Kraghas ir jo kolegos įvardino dešimt suklastotų dokumentų, susijusių išskirtinai su Švedija, trys iš jų tyrime išnagrinėti detaliai. 2015-ųjų vasarį socialinėje žiniasklaidoje pasirodė Švedijos gynybos ministro Peterio Hultqvisto pasirašytas laiškas. Šis laiškas buvo paskelbtas gerai žinomo Švedijos žurnalisto, rašančio apie karinius reikalus, Twitterio paskyroje. Neva Magnusui Ingessonui, „BAE Systems Bofors AB” vadovui siųstame laiške nerimauta dėl ginklų pardavimo Ukrainai.
2015-ųjų rugsėjo 2-ąją Toros Holst, Tarptautinės prokuratūros Stokholme vadovės, pasirašytas laiškas buvo įkeltas į CNN puslapį, vėliau ištransliuotas Kremliui palankios žiniasklaidos. Laiškas reiškė susirūpinimą dėl bandymo panaikinti Švedijos piliečio baudžiamąjį persekiojimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų.
Trečiasis suklastotas laiškas buvo neva nuo Nados al-Qahtani, ISIS kovotojos, skirtas Švedijos užsienio reikalų ministrei Margot Wallström. Jame aiškinta apie Švedijos vykdomą sąmokslą, kai per Turkiją „Islamo valstybei” tiekiami ginklai.
M. Kraghas aiškina, jog visuose trijuose laiškuose yra užtektinai faktinių klaidų, kad juos būtų galima skelbti klastotėmis. Pavyzdžiui, M. Ingessonas tuo metu jau nebebuvo „BAE Systems Bofors AB” vadovas. Pasak M. Kragho, šie laiškai yra puikūs sąmokslo teorijos pavyzdžiai.
M. Kraghas taip pat mini suklastotą telegramą, kurioje neva buvo minima, kad buvęs Švedijos užsienio reikalų Carlas Bildtas gali būti paskirtas Ukrainos premjeru. Mokslininko nuomone, Švedijos žiniasklaida turėjo pranešti ne tik C. Bildto paneigimą, bet ir pažymėti, jog tai buvo Rusijos bandymas skleisti dezinformaciją.
Parengta pagal thelocal.se.