Dešinysis ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, 2011-aisiais nužudęs 77 žmones, ketvirtadienį pareiškė, kad ilgiau nei penkerius metus trukęs įkalinimas jį pavertė dar radikalesniu. Tai esminis A. Breiviko argumentas byloje prieš Norvegijos valstybę dėl jo įkalinimo sąlygų.
Dešiniojo ekstremisto komentarai vertinami kaip strategija, kuria kalinys siekia įgyti galimybių lengvai bendrauti su išoriniu pasauliu, daugiausia – su jo palaikytojais, taip pat dešiniaisiais ekstremistais.
„Aš tapau radikalesnis. Nuo pat pradžių buvau radikalus, tačiau per pastaruosius penkerius metus tapau gerokai radikalesnis”, – duodamas parodymus prieš valstybę, kuri neva elgėsi su juo „nežmoniškai”, pirmiausia izoliuodama jį nuo kitų kalinių, aiškino 37-erių norvegas.
2011-ųjų liepą A. Breivikas, apsimetęs policijos pareigūnu, Utøya saloje vykusioje Darbo partijos jaunimo stovykloje nušovė 69 žmones, iš kurių dauguma buvo paaugliai ir jaunuoliai. Prieš tai prie vyriausybės pastato Osle jo susprogdintas sprogmuo nužudė aštuonis žmones.
A. Breivikas teigė, kad nužudė savo aukas, nes šios labai vertino multikultūralizmą.
Pripažintas kaltu dėl kruviniausio išpuolio Norvegijos žemėje nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, A. Breivikas 2012-aisiais buvo nubaustas 21 metams kalėjimo. Bausmės laikas gali būti pratęstas, jei jis ir toliau bus laikomas pavojingu.
Kalėjime A. Breivikas turi tris vienutes, kuriose jis gali žaisti video žaidimus ir žiūrėti televizorių. Jis taip pat turi kompiuterį be interneto prieigos, treniruoklių, knygų ir laikraščių.
Nepaisant patogių sąlygų, Oslo apygardos teismas praėjusį balandį pripažino Norvegijos valstybę kalta dėl „nežmoniško” ir „žeminančio” elgesio, pažeidžiančio Europos Žmogaus teisių konvenciją. Pagrindinis teismo argumentas buvo užsitęsusi izoliacija: dėl saugumo priežasčių A. Breivikas laikytas atskirai nuo kitų kalinių nuo 2011-ųjų.
A. Breiviko advokatas Øysteinas Storrvikas teigė, kad izoliacija jo klientą padarė „psichologiškai pažeidžiamą”. „Esu rimtai paveiktas izoliacijos, ir, ko gero, didžiausias to rezultatas yra mano radikalumas”, – ketvirtadienį teisme sakė A. Breivikas.
Jo komentarai sudarė ryškų kontrastą tam, kaip situaciją trečiadienį apibūdino valstybei atstovaujantis advokatas – generalinis prokuroras Fredrikas Sejerstedas. Jis teigia, kad kalinys yra „ypatingos fizinės ir psichinės būklės”, o praėjusiais metais jis netgi parašė padėkos laišką kalėjimo personalui.
Psichiatrijos profesorius Ulrikas Fredrikas Maltas Norvegijos transliuotojui NRK aiškino, kad A. Breiviko veiksmai yra „grynai strateginiai”. „Jei jam pavyks pasiekti teismo pripažinimą, kad izoliacija pakenkė, A. Breivikui bus suteikta daugiau galimybių kontaktuoti su kitais”, – teigia profesorius.
Tuo tarpu valstybė tvirtina, kad A. Breivikas nebuvo izoliuotas, minimi jo nuolatiniai kontaktai su prižiūrėtojais, jo advokatais ir pastoriais, taip pat primenamas jo susirašinėjimas su išoriniu pasauliu.
Cituodamas naujausius A. Breiviko psichikos vertinimus, F. Sejerstedas tvirtina, kad kalinys yra itin pavojingas, todėl jam ir būtinas griežtas kalėjimo režimas bei kontaktų su išoriniu pasauliu apribojimai, kad būtų išvengta ryšių mezgimo ir naujų išpuolių planavimo.
Ketvirtadienį A. Breivikas teisme pareiškė, jog nutarė nesinaudoti savo teismo procesu kaip platforma skleisti savo ideologiją, kaip kad jis darė anksčiau. Visgi antradienį A. Breivikas teismo proceso pradžioje pasisveikino nacistiniu saliutu ir prisistatė neegzistuojančios politinės partijos sekretoriumi.
Nepaisant pakartotinių generalinio prokuroro klausimų, A. Breivikas atsisakė pripažinti, kad gailisi dėl 2011-ųjų išpuolio.
Norvegijai stengiantis užversti šį skausmingą istorijos puslapį, aukų šeimų palaikymo grupė kreipėsi į žiniasklaidą siekdama apriboti informaciją apie teismo procesą. „Daugeliui iš mūsų yra iš tiesų sunku, kai šiuos nusikaltimus įvykdęs asmuo gauna tiek daug žiniasklaidos dėmesio”, – rašoma grupės internetiniame puslapyje.
Teismo svarstymų procesas Norvegijoje transliuojamas, tačiau ketvirtadienį teisėjas uždraudė žiniasklaidai transliuoti A. Breiviko komentarus.
Teismas taip pat turi nuspręsti dėl A. Breiviko skundo, kad jis negali laisvai bendrauti su išoriniu pasauliu. Dėl šio klausimo balandį buvo nuspręsta valstybės naudai. Tačiau A. Breivikas tvirtina, jog toks sprendimas pažeidžia jo privatumo teises, kurias garantuoja Europos Konvencija.
Šešių dienų trukmės teismo teismo svarstymų procesas dėl saugumo priežasčių yra rengiamas pietinėje Norvegijoje esančiame Skieno kalėjime, kur ir kalinamas A. Breivikas.
Numatyta procesą užbaigti sausio 18-ąją, o sprendimas bus paskelbtas vasarį.
Parengta pagal thelocal.no ir NTB scanpix.
