Pasaulis vis dar žavisi danišku hygge konceptu, tačiau naujausia skandinaviška tendencija, dėl kurios 2017-aisiais visi eis iš proto, yra lagom. Šis švediškas žodis reiškia „būtent tiek, kiek reikia”, „ne daugiau, nei reikia”, „užtektinai”, „saikingai”, „ne per daug ir ne per mažai”. Tai švediška idėja, reiškianti balansą, pusiausvyrą. Visgi šie aštuoni pavyzdžiai rodo, kad ne viskas Švedijoje yra taip lagom.
1. „Melodifestivalen”
Nedaug dalykų yra mažiau lagom nei „Eurovizijo”s dainų konkursas, pasižymintis saldžiomis pop melodijomis ir dėmesį atkreipiančiais apdarais. Tačiau švedai be galo mėgsta šį renginį.
Prieš gegužę vykstantį „Eurovizijos” konkursą švedai rengia „Melodifestivalen”. Tai atrankos procesas, kurio nugalėtojai atstovauja šaliai „Eurovizijoje”. Norintys dalyvauti pateikia savo dainas dar rudenį, o atkrentamieji pusfinaliai, transliuojami per nacionalinę televiziją, prasideda vasarį. Be to, festivalis daro gastroles per visą šalį, ir šešias savaites švedai skuba pasižiūrėti besivaržančių dėl galimybės sudalyvauti „Eurovizijoje”.
2. Stureplan arba Avenyn penktadienio vakarą
Daugelis iš švedų iš tiesų mėgsta švęsti ir linksmintis, ir tai ne visai atitinka lagom konceptą. Penktadienio vakarą apsilankę Stokholmo Stureplan arba Geteborgo Avenyn sutiksite minias žmonių, smagiai leidžiančių laiką ar tiesiog lėbaujančių.
Savaime suprantama, niekas neteisia, tiesiog verta pastebėti, kad „ne per daug, ne per mažai” konceptas čia nelabai pritaikomas. O tokių vaizdų savaitgaliais galima pamatyti daugelyje Šiaurės Europos miestų.
3. Kalėdų stalas
Nežinantiems: Kalėdų stalas Švedijoje nukrautas riebiu maistu, saldumynais, o galiausiai vislas nuplaunama alkoholiu. Ant jo tikrai nerasi lengvų salotų, tačiau užgrius kalnas riebios žuvies, vytintos mėsos, paštetų, mėsos kukulių, dešrelių, sūrių, o jei pasiseks – kiaulienos sultinyje mirkoma duona. Desertui laukia ryžių pudingas, šokoladas ir daugybė kitų saldumynų. Žodžiu, švediškas Kalėdų stalas tikrai neturi nieko bendro su saiku ir lagom.
4. Švediškas death metalas
Death metalas yra muzikos žanras, kurį gerai apibūdina žodis „perteklius”: iš siaubo filmų pasiskolinti vaizdiniai ir dainavimo maniera, gąsdinantys tekstai.
Švedijoje death metalas ne tik mėgstamas, šalis apskritai patiria daug death metalo įtakos, čia netgi sukurtas subžanras, žinomas kaip „Geteborgo skambesys” arba melodingasis death metalas. Dėl tokių grupių kaip „At the Gates”, „Dark Tranquility” ir „In Flames” Vakarų Švedijos miestas atsidūrė muzikos pogrindžio žemėlapyje.
5. Vėžių vakarėliai
Tradiciniai švediški vakarėliai, rengiami vasaros pabaigoje, žinomi dėl ten patiekiamo maisto, bet iš tiesų jie laisvai galėtų vadintis tiesiog „degtinės vakarėliais”, mat per visą laiką suvartojami tikrai įspūdingi kiekiai stipriųjų gėrimų.
Kalnus vėžių, suvalgomus per šiuos vakarėlius, proporcingai atitinka per juos išgertas alkoholio kiekis: nuolat keliamos pripildytos taurės, dainuojama, ir visa tai ištisai kartojasi. Kaip apibendrino Švedijos televizijos laidų vedėja Lotta Lundgren, geriausias ir blogiausias dalykas, kalbant apie vėžių vakarėlius, yra tai, kad „tu paprastai smarkiai prisigeri. Ir tu vėl paprastai smarkiai prisigeri”.
6. Langos ir amerikietiški kalneliai
Langos – tai vengriški papločiai, gruzdinti aliejuje, Švedijoje paprastai patiekiami su sūriu, grietine ir kitais priedais. Šis nelabai sveikas maistas Šiaurės šalyse yra populiarus per šventes, festivalius, parduodamas pramogų parkuose.
Dvi populiarios langos vietos yra Gröna Lund Stokholme ir Liseberg, didesnis atitikmuo Geteborge. Kiekvieną vasarą čia užplūsta paaugliai, kurie kemša riebų maistą, o galiausiai bėga prie atrakcionų ir važinėjasi amerikietiškais kalneliais. Visgi tai pavojinga pramoga, ypač jei kankina pykinimas, tačiau jaunieji švedai mėgsta šį nelabai lagom užsiėmimą.
7. „Systembolaget” prieš valstybines šventes
Švedijos valstybinio alkoholio monopolio parduotuvės „Systembolaget” yra vienintelė vieta, kur galima įsigyti stipresnio nei 3,5 laipsnio alkoholio. Darbo dienomis jos užsidaro 19 valandą vakaro, šeštadieniais duris užveria 15 val., o sekmadieniais nedirba iš viso. Tad paskutinę valandą prieš parduotuvių užsidarymą čia vyrauja eilės, stresas ir įtempta atmosfera.
Visgi daugiausia streso, įtampos ir visai ne lagom skubėjimo šiose parduotuvėse būna prieš valstybines šventes, ypač prieš Vidurvasario šventę, mat tuomet alkoholio parduotuvės būna uždarytos tris dienas iš eilės.
Tad galima stebėti, kaip „ne per daug, ne per mažai” požiūriu besivadovaujantys švedai priskrauna tiek gėrimų, kad gali pasirodyti, jog jie ruošiasi persikelti į požeminį bunkerį, kuriame artimiausius tris mėnesius reikės išgyventi Rusijos įsiveržimą. Tik užsižiūrėję neužmirškite patys įsigyti gėrimų!
8. Kai Švediją aplanko Bill Murray
Tai vyksta ne tik Švedijoje, bet šio aktoriaus viešnagė yra tikriausiai mažiausiai lagom įvykis.
2007-aisiais, kai Holivudo aktorius atvyko į Švediją pažaisti golfo, jis Stokholme šventė tikrai smarkiai: po keleto gėrimų sušoko į golfo automobilį su dauugiau žmonių, nei jame paprastai telpa, ir mėgino zigzagais bei šaligatviais grįžti į viešbutį.
„Galiausiai sustojau ir paleidau žmones tarytum autobusas. Automobilyje buvo šeši žmonės, išlaipinau juos po vieną”, – prisimena B. Murray.
Policija sustabdė gerąjį vairuotoją ir liepė atlikti neblaivumo nustatymo testą. Aktorius tai daryti atsisakė, tad buvo nuvežtas į nuovadą ir paimti kraujo mėginio, bet galiausiai buvo paleistas.
Po dešimtmečio B. Murray sugrįžta į Švedijos sostinę. Štai kaip jis apibūdina švedus, su kuriais linksminosi: „Jie nesustoja. Jie visiškai nestabdo”. Jei B. Murray galvoja, kad mokate linksmintis, jūs tikrai nesate lagom.
Parengta pagal thelocal.se ir TT.
