Kiek uždirba mano kaimynas, mano kolega, mano šalies vadovas, ar jo žmona? Norvegijoje, šalyje – skaidrumo čempionėje, ši informacija yra prieinama visiems, užtenka tik paspausti kelis mygtukus.
Toks faktas, kad milijardierius galėtų perimti Baltuosius rūmus, nepateikęs savo mokesčių deklaracijų, ar kad Prancūzijos prezidento rinkimų lyderis galėtų būti nokautuotas netikėtai paaiškėjusio fakto, jog jis sumokėjo gražią sumelę savo šeimos nariui už, kaip įtariama, neegzistavusį darbą, yra nesuvokiami scenarijai šioje Skandinavijos šalyje.
„Norvegijoje propaguojama atvirumo kultūra šiais klausimais, todėl mažai tikėtina, kad galėtumėte būti išrinktas, jeigu jūsų mokestinė situacija ir pajamos bus neskaidrios.” – naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos mokesčių administracijos (Skatteetaten) vadovas Hans Christian Holte.
Kiekvienais metais mokesčių agentūra savo interneto svetainėje skelbia pagrindinę informaciją apie visus mokesčių mokėtojus – įskaitant pajamas, turtą ir sumokėtus mokesčius.
Šioje protestantų tikėjimą išpažįstančioje šalyje egzistuoja mąstymas, kad yra didesnė paskata suberti ir savo „du centus” į bendrą katilą, kai matai, kad visi kiti daro tą patį.
Kiekvienų metų spalį žiniasklaida sukelia didžiausią šurmulį, nes laikraščiai skelbia sąrašus turtingiausių ir geriausiai apmokamų įžymybių, sporto žvaigždžių ir politikų. Tačiau norvegai taip pat gali pamatyti, kiek uždirba jų viršininkai ar jų biuro kolegos.
Toka praktika buvo pradėta dar XIX amžiuje, kai piliečiai galėjo eiti į rotušę arba pas vietos mokesčių administratorių ir peržiūrėti sumokėtų mokesčių sąrašus.
Šiaurietiškas dorumas
„Skaidrumas čia transformuojasi į labai didelį pasitikėjimą mokesčių administravimu” – teigia Hans Christian Holte. Faktiškai tokį didelį, kad jo vadovaujama agentūra 2015 metais laimėjo prizą, – norite tikėkite, norite – ne, – už geriausią reputaciją.
„Tai taip pat vaidina svarbų vaidmenį diskusijose apie socialines ir ekonomines problemas, tokias kaip pavyzdžiui, darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų arba tarp skirtingų profesijų“, – priduria Holte.
Šiaurės šalys, žinomos kaip aršios lygiateisiškumo šalininkės, tradiciškai įsitvirtinusios Transparency International reitingų viršūnėje, kaip mažiausiai korumpuotos šalys.
Švedijoje ir Suomijoje taip pat galima gauti asmens mokesčių informaciją tiesiog paskambinus telefonu, arba nuėjus į mokesčių inspekcijai, bet ne internetu, kaip Norvegijoje.
Vos už keletą eurų, Švedijos kompanija „Ratsit“ suteikia prieigą prie beveik bet kokios informacijos apie asmenį, leidžiančios kitiems žmonėms pamatyti, ar konkretus asmuo turi kokių nors banko paskolų, arba ar yra kada nors neapmokėjęs sąskaitos.
Suomiams mokėti mokesčius yra savigarbos reikalas: Ilkka Paananen, „Supercell“ įkūrėjas, kuris sukūrė hitu tapusį strateginį žaidimą „Clash of Clans“, pelnė visuotinę pagarbą 2013 m sumokėdamas milžinišką 54,1 milijonų eurų mokestį.
Beje, skaidrumo praktikaviams ir atgrasymas nuo noro sukčiauti taip pat padėjo papildyti Norvegijos valstybė iždą.
Pasak Thor Olav Thoresen, Norvegijos statistikos depratemento tyrėjo, 2001 metais įvestas mokestinių duomenų skelbimas internete, kilstelėjo valstybės pajamas maždaug 500 mln kronų (56 mln €, $ 60 milijonų) kasmet. „Jei mane apimtų pagunda pabandyti vengti mokėti mokesčius, mane atgrasytų faktas, kad tie, kurie gali stebėti mano gyvenimo būdą, taip pat gali lengvai patikrinti, kiek aš uždirbu”, – sakė Thoresen.
Mokesčių agentūra sakė, kad per metus sulaukia apie 3000 – 4000 pranešimų, dauguma jų iš privačių asmenų.
Deja, tokia sistema turi ir tam tikrų trūkumų. Viešai prieinami duomenys gali skatinti norą šnipinėti, juolab kad internete ieškoti duomenų kurį laiką buvo galima anonimiškai.
Norvegijos žiniasklaida pranešė apie atvejus mokykloje, kai mokiniai buvo erzinami dėl per didelių arba per mažų tėvų pajamų. Taip pat buvo suimti įsibrovėliai, turėję savo nusižiūrėtų aukų mokesčių duomenis.
„Mes net esame matę kai kurias programas, kurios važiuojant gatve parodo tos gatvės gyventojų finansinės būklės duomenis, arba automatiškai parodo jūsų” Facebook „kontaktų turtą“, – skundėsi Rolf Lothe, Mokesčių mokėtojų asociacijos atstovas.
To pasekoje atsirado tam tikra kontrolė. Nuo 2014 metų, kiekvienas ieškantis mokesčių informacijos, nebegali to padaryti anonimiškai, o asmuo, kurio informacija buvo pateikta, gali lengvai sužinoti, kas domėjosi jo finansine padėtimi.
Smalsuolių skaičius nuo to momento gerokai smuktelėjo: nuo 16,7 mln. peržiūrų laikotarpyje tarp 2013 spalio ir 2014 spalio ( tai buvo tris kartus daugiau, negu Norvegijoje yra gyventojų), iki 1,5 mln 2015 spalį – 2016 spalį.
Parengta pagal thelocal.no