Švedija neabejotinai yra puiki šalis. Tačiau, nepaisant to, persikėlimas gyventi į šį Šiaurės rojų gali būti nelengvas.
Švedija garsėja gamtos grožiu, o tarptautiniuose vertinimų sąrašuose, apimančiuose viską nuo gyvenimo kokybės iki konkurencingumo, užima aukščiausias vietas. Tačiau persikeldami čia neišvengsite iššūkių praktiniame, biurokratiniame ir kultūriniame lygmenyse.
„Manęs dažnai teiraujasi, kokie iššūkiai paprastai laukia persikeliančių į Švediją”, – sako Stoholme gyvenanti persikraustymo konsultantė Anne Pihl.
Airė A. Pihl Švedijoje gyvena jau 18 metų. Padėdama atvykėliams įsikurti ji remiasi ir savo patirtimi: „Puikiai suprantu persikėlimo sunkumus, juk pati tai išgyvenau”.
A. Pihl pateikia keturias pagrindines persikėlimo į Švediją iššūkių grupes:
1. Imigracijos procesas ir gyvenamoji vieta
Esminės problemos, su kuriomis pačioje pradžioje susiduria atsikeliantys į Švediją, yra imgracijos procesas ir gyvenamosios vietos susiradimas. Nors ES piliečiams imigracijos procesas yra nesudėtingas, didžiulis gyvenimui tinkamų vietų trūkumas Stokholme ir kituose pagrindiniuose Švedijos miestuose tampa rimtu iššūkiu ne tik kiekvienam čia persikeliančiam, bet ir patiems švedams.
2. Biurokratiniai ypatumai
Kitas iššūkis laukia bandant suprasti, kaip veikia švediška sistema. Kaip ir visos šalys, Švedija turi savų ypatumų, kai kalbama apie tokius dalykus kaip mokykla, sveikatos apsauga, mokesčiai ar socialinė apsauga.
„Nors internete gausu informacijos, dažnai būna neaišku, ką reikia daryti konkrečiu atveju”, – teigia A. Pihl.
Taip pat dažnai problema tampa kalbos barjeras, ypač pildant įvairias registracijos formas ar paraiškas.
3. Kultūrinis šokas
Švedija yra moderni valstybė, kurioje dauguma žmonių puikiai kalba angliškai. Tad galima galvoti, kad integracija šioje šalyje neturėtų būti sudėtinga.
Visgi kultūrinis šokas yra dažnas nutikimas, nors neretai ir nenumatytas. Kai kurie su juo susiduria iškart, kiti iš pradžių mėgaujasi nauja šalimi, tačiau tai nepadeda išvengti galiausiai užklumpančio kultūrinio šoko.
Stresas, kurį sukelia naujos kalbos mokymasis ir dvejojimas, kaip elgtis tam tikrose situacijose, taip prisideda prie kultūrinio šoko. Neaiškumai, kaip vertinti švedų elgesį darbo vietoje ar kasdienėse situacijose, taip pat paverčia socialinius santykius sudėtingesniais, nei buvo tikėtasi.
4. Šeimos narių gerovė
Daugeliui žmonių sėdėjimas namie nedirbant ir neturint socialinių ryšių yra labai sudėtingas ir izoliuojantis. Su tokia patirtimi dažnai susiduria partneriai ar sutuoktiniai, kai persikėlus dirba tik vienas iš šeimos narių. Tai ypač sudėtinga Švedijoje, kur dauguma žmonių dirba.
„Švedijoje žmonės iš esmės turi mažiau laisvo laiko nei tose šalyse, kuriose labiau įprasta, kad vienas iš tėvų lieka namuose su vaikais”, – aiškina A. Pihl.
Persikėlus į naują šalį vaikai taip pat gali susidurti su sunkumais mėginant pritapti prie pasikeitusios aplinkos ar bandant susirasti naujų draugų. Todėl pagalbos paprastai prisireikia visai persikėlusiai šeimai.
Kai viskas yra nepažįstama arba įvykiai pasisuka ne taip, kaip buvo tikėtasi, lengva pasijusti sužlugdytam. Tokiais atvejais gali praversti įvairi pagalba, netgi ir persikraustymo ekspertų, pavyzdžiui, kaip „Relocate to Sweden”. Šią agentūrą įkūrė A. Pihl, norėdama pasidalinti savo patirtimi ir suteikti atvykėliams reikalingą pagalbą apsistojimo, dokumentų tvarkymo, įsitraukimo į darbo rinką ir kitais svarbiais klausimais.
„Švedija atvykėliui gali suteikti labai daug, o užtikrintas ir geras startas padės geriausiai išnaudoti savo laiką šioje šalyje”, – apibendrina A. Pihl.
Parengta pagal thelocal.se.
