Švedijoje kilo susirūpinimas dėl to, kad pabėgėlių vaikai, interneto pokalbių svetainėse planuoja masines savižudybes ir negauna jiems taip reikiamos pagalbos kovojant su psichikos ligomis.
Švedijos Ombudsmenas Vaikams – vyriausybinė institucija, atstovaujanti vaikų teises, šio mėnesio pradžioje surengė skubų susitikimą su šalies Migracijos Tarnyba (Migrationsverket), Nacionaline Sveikatos ir Gerbūvio Taryba (Socialstyrelsen) bei Sveikatos ir Socialinės Rūpybos Inspekcija (IVO).
Diskusijas pakurstė „Vi står inte ut” – tinklas, kovojantis už vienišų pabėgėlių vaikų teises. Jie perspėjo, kad paaugliai naudojasi uždaromis internetinėmis svetainėmis, kuriose planuoja savižudybes, nes, pasak kai kurių, jei bus atmestas jų prieglobsčio prašymas ir jie bus deportuoti – vis vien mirs.
Švedijos Ombudsmenas Vaikams patvirtino laikraščio „The Local” žurnalistams, kad atlikę tyrimą, aiškiai mato nerimą keliančias tendencijas tarp pabėgėlių vaikų.
„Mes susitikome su vaikais, kurie rodė savęs žalojimo ženklus ir išreiškė savižudiškas mintis. Taigi, ką mes matome, yra tai, jog nežinomybė atvykus į svetimą šalį prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu stipriai prisideda prie padidėjusio psichinėmis ligomis sergančių pabėgėlių vaikų skaičiaus”, teigė Hans Reuterskiöld.
Šiuo metu yra sunku išmatuoti, kaip smarkiai problema yra išplitusi, tačiau vyras pridūrė: „mes negalime nustatyti, kokio dydžio yra problema, nes, be kita ko, nėra jokios nuoseklios statistikos apie neseniai į šalį atvykusių vaikų psichinę sveikatą. Tai buvo vienas iš klausimų, kurį aptarinėjome susitikime su Nacionaline Sveikatos ir Gerbūvio Taryba, Migracijos Tarnyba ir IVO”.
2015-aisiais metais Švedija sulaukė 160 000 prieglobsčio prašymo paraiškų, iš kurių net 35 369 buvo pateiktos vienišų vaikų. Remiantis Migracijos Tarnybos duomenimis, 2016-aisiais metais, 2199 vaikai ieškojo prieglobsčio Švedijoje.
Taip pat, remiantis Švedijos Ombudsmenu Vaikams, dauguma tokių vaikų kenčia nuo psichologinės traumos ir negauna jiems reikiamos pagalbos.
„Vaikai, su kuriais kalbėjomės, dažnai kaip savo psichologinių problemų šaltinį nurodo Tėvynėje patirtus rūpesčius ir sunkią bėgimo iš jos patirtį. Taip pat pastebėjome, kad vaikai negauna jiems taip reikalingos ir teisėtos pagalbos. O taip pat vyrauja ir regioniniai skirtumai”, pabrėžė Reuterskiöld, pridurdamas, kad vaikų gautos pagalbos kompetetingumas ir tęstinumas labai varijuoja.
Švedijos Ombudsmenas Vaikams informaciją apie į šalį atvykusius pabėgėlius vaikus renka nuo 2015-ųjų metų ir savo rekomendacijas apie situaciją pateiks gegužės 24-ąją, kuomet bus parengę 2017-ųjų metų ataskaitą.
„Mes turime keletą pasiūlymų, galimai prisidėsiančių prie pokyčių, kaip kad aiškiau išdėstyti, kaip vyksta medicininė pabėgėlių vaikų apžiūra, teikti daugiau informacijos apie traumos ir streso daromą poveikį individo psichikai, taip pat aiškiai nurodyti, kokios pagalbos vaikai turi teisę prašyti ir kur jos ieškoti”, kalbėjo Reuterskiöld.
Praėjusią savaitę Švedijos Sveikatos Ministras Gabriel Wikström pažadėjo teikti didesnę paramą savivaldybėms, teikiančioms psichologinę pagalbą vienišiems pabėgėliams vaikams.
„Mes turime užtikrinti daugiau ramybės vaikams, vieniems atvykusiems į mūsų šalį. Vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie nesaugumo jausmo, nerimo ir psichikos sutrikimų yra nežinomybė dėl ateities”, ministras tvirtino naujienų agentūrai TT.
Nuo 2016-ųjų balandžio mėnesio šešiolikmečiams ir septyniolikmečiams pabėgėliams nėra suteikiami leidimai nuolatos gyventi Švedijoje, tačiau dėl sistemos trūkumų jų gimtojoje šalyje, yra suteikiama galimybė pasilikti Švedijoje iki jiems sueis aštuoniolika.
Pasak šalies Migracijos Tarnybos, 2015-aisiais 88 procentams vienišų vaikų buvo suteiktas prieglobstis, o 2016-aisiais – 86 procentams.
Parengta pagal thelocal.se
