Šiandien Švedijos vyriausybė turėtų oficialiai pritarti privalomosios karinės tarnybos grąžinimui.
Buvusi centro dešinės vyriausybė 2010-aisiais atsisakė iki tol buvusios privalomosios karinės tarnybos, tačiau dabartinė Socialdemokratų ir Žaliųjų koalicija siekia grąžinti šauktinių kariuomenę.
Pagrindinės to priežastys – suvokimas, kad saugumo situacija Baltijos jūros regione blogėja, o šalies ginkluotosioms pajėgoms sunku pritraukti naujų karių. Šiandien pasaulis atrodo visai kitoks nei 2010-aisiais, kai karinė tarnyba Švedijoje tapo savanoriška. Rusijos agresija, neaisškus ir besikeičiantis JAV požiūris daro spaudimą tokioms valstybėms kaip Švedija: jos nori užsitikrinti pasirengimą galimam karui.
„Teikiame prioritetą stipresnei šalies gynybai. Sudėtinga remtis vien savanorių kariuomene. Jei norime, kad kariuomenė būtų užpildyta ir pasirengusi, savanorių sistema privalo būti papildyta privalomąja karine tarnyba”, – teigia gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Jei sprendimas bus patvirtintas, visuotinė privalomoji karinė tarnyba įsigalios jau šią vasarą visiems vaikinams ir merginoms, gimusiems 1999-aisiais ir 2000-aisiais. Bus pašaukta apie 13000 jaunuolių. Drauge su maždaug 4000 kasmet atsirandančių savanorių jų 2018-aisiais ir 2019-aisiais lauks kariniai mokymai.
„Tokia sistema puikiai veikia Norvegijoje: šauktiniai ir tie, kurie nori tapti profesionaliais kariais, dirba drauge. Mes norime pasinaudoti šia gerąja patirtimi”, – teigia ministras.
Jei pasaulio saugumo situacija ir toliau sunkės, gali būti, kad į privalomąją karinę tarnybą bus itraukta dar daugiau švedų.
Nors kai kurios partijos stebisi, kad dėl sprendimo nebus galima balsuoti parlamente, visgi dauguma partijų privalomajai karinei tarnybai pritaria. Pagrindinė opozicinė partija, Moderatų partija, šią idėją palaiko, kaip ir Liberalų partija. Daugelis politikų tvirtina, jog būtina „nepavykusį” savanorių kariuomenės eksperimentą pakeisti šauktiniais.
Praėjusiais metais atlikta apklausa parodė, kad beveik trys ketvirtadliai švedų palaiko privalomąją karinę tarnybą: 72 procentai respondentų tam pritarė ir tik 16 procentų manė, jog tai yra prasta mintis.
Privalomoji karinė tarnyba vyrams Švedijoje buvo įvesta 1901-aisiais, tačiau ji ilgą laiką silpnėjo, kol galiausiai šauktinių kariuomenės buvo atsisakyta. Bet Šaltojo karo metu kariuomenėje tarnavo beveik 85 procentai Švedijos vyrų. Visgi vėliau šauktinių vis mažėjo. 1995-aisiais kariuomenėje tarnavo 35000 vyriškių, o 2010-aisiais jų sumažėjo iki 1644.
Parengta pagal thelocal.se, „Business Insider Nordic” ir TT.
