Automatizavimas – tai ne kokia nors mokslinės fantastikos knygų ar dėl technologijų pamišusios Japonijos tema. Tai jau yra arba pačiu artimiausiu laiku taps kasdienybe. Tiksliau, jau seniai tapo kasdienybe – robotai dar prieš kelias dešimtis metų pradėjo stumti darbuotojus iš surinkimo linijų ir pramoninių virtuvių, tačiau dabar jie grįžta kur kas didesnėmis pajėgomis ir atims darbus iš daugybės kitų sričių darbuotojų.
Taigi, žmonėms jau dešimtis metų aiškiai žinoma: robotai stulbinamai gerai atlieka tam tikras užduotis. Bet papildžius juos dirbtiniu intelektu ir giliojo mokymosi algoritmais robotai pradeda mokytis ir kur kas sudėtingesnių užduočių, kurioms atlikti iki šiol žmogaus smegenys buvo tiesiog būtinos, rašo inverse.com.
O jeigu robotas atlieka tą patį darbą, kaip žmogus, pasekmių ilgai laukti nereikia: paleidžiamos atleidimo lapelių spausdinimo staklės. Ir štai kelios profesijos, kurių atstovams reikia skubiai pradėti mokytis naujų dalykų:
Surinkimo linijų darbuotojai
Didelių gamyklų surinkimo linijose robotai jau kurį laiką nėra naujovė – jų pilna ir Vokietijoje, ir Japonijoje, ir kitose šalyse. Robotai surinkimo linijose yra gerokai saugesni ir efektyvesni už žmones ir geba atlikti tokius fizinius veiksmus, kurių negali žmonės. Automatizuoti darbą surinkimo linijose yra ypatingai paprasta dėl to, kad šis darbas yra aiškiai specializuotas, lengvai prognozuojamas ir labai cikliškas. Žvelgiant bendrai, robotai nelabai gerai reaguoja į pakitusias aplinkos sąlygas, tad gamyklų vadovaujančiose pozicijose dirbantys žmonės ten tikriausiai ir liks, tačiau tie žmonės, kurie gamyklose atlieka fizinį darbą savo rankomis, turėtų labai rimtai susimąstyti apie naujus vėjus.
Vairuotojai
Autonominiai automobiliai jau yra visai, visai arti. Jeigu tik didžiausių automobilių gamybos koncernų vadovai nemeluoja, į miestų gatves jie turėtų būti pasirengę išvažiuoti nuo 2019 iki 2021 metų. Kai kurios prognozės skelbia, kad iki 2030 metų 60 proc. JAV parduodamų automobilių bus skirti autonominiam važiavimui. Lygiai kaip ir autonominės gamyklos, autonominiai automobiliai viską darys geriau ir saugiau, nei už vairo sėdint žmogui.
O tai reiškia, kad vilkikų vairuotojai, taksistai, siuntų išvežiotojai ir kiti žmonės, kurių pagrindinė užduotis yra vairuoti transportą, liks prie suskilusios geldos. Bet bendrovė „Uber“ bandančiuosius uždirbti iš pavežėjimo paslaugų teikimo guodžia: net pakeitus visus „Uber“ automobilius autonominiais, bendras įdarbintų žmonių kiekis nepasikeis, nes įmonei reikės velnioniškai daug visą parą važinėjančius automobilius aptarnaujančio personalo. Sunku tokiais teiginiais patikėti. Be to, juk ne kiekvienas vairuotojas sugebės persikvalifikuoti į mechaniką. Be to, kas bus, kai bus autonomizuotas automechanikų darbas?
Automobilių draudimas
Transporto priemonių draudimas yra glaudžiai susiję su transporto verslu. Pagal dabartinius įstatymus, transporto priemonės turi būti privalomai apdraustos. Iš esmės tai yra gerai – statistika rodo, kad per visą savo gyvenimą pateksite bent į du eismo įvykius. Tuo tarpu autonominiai automobiliai, skirtingais vertinimais, eismo įvykių skaičių sumažins nuo 90-97 procentais. Netgi gali būti, kad visai netolimoje ateityje (na, kad ir 2030 metais, kai didesnė dalis parduodamų automobilių bus autonominiai) eismo nelaimių kiekis priartės prie nulio. Ir kam gi tada bus reikalingas transporto priemonių draudimas?
Warren Buffet, generalinis direktorius bendrovės, kuriai priklauso draudimo įmonė „Geico“, taip pat susirūpinęs dėl tokios ateities. „Viskas, kas didina saugumą, socialiai yra labai naudinga, tačiau automobilių draudimo verslui tai yra žalinga. Visgi automobilių draudimo pramonė visą laiką siekė padidinti automobilių saugumą. Juk dėl draudimo įmonių reikalavimo saugos diržai ir kitos saugumą didinančios priemonės atsirado kiekviename automobilyje. Tačiau jeigu eismo įvykių visiškai nebūtų, tai ir draudimo nebereikėtų“, – gegužę televizijai CNBC sakė legendinis investuotojas. Tad, jeigu galvojote kurti karjerą automobilių draudimo srityje – pagalvokite iš naujo.
Maitinimo paslaugos
2016 metų antroje pusėje kai kuriose „McDonalds“ maitinimo įstaigose atsirado savitarnos kompiuteriai. Klientai prie šių kompiuterių gali užsisakyti maistą ir už jį sumokėti – su tikru žmogumi jiems tenka susidurti tik atsiimant savo jau pagamintą maistą. Nors „McDonald“ tvirtina, kad jų darbuotojams nereikėtų baimintis, kad šie savitarnos kompiuteriai atims jų darbą, jie nepasakė, kiek ilgai nereikėtų baimintis. Kas nutiks, kai dirbtinis intelektas išmoks ne tik priimti užsakymus ir pinigus, bet ir gaminti maistą, ir patiekti jį užsakovui? Jeigu taip nutiktų – pilnai pakaktų, kad venoje maitinimo įstaigoje dirbtų vienas žmogus – nuvalyti stalus ir prižiūrėti, kad lankytojai nepradėtų kelti per daug triukšmo arba vogti įmonės turto.
Šiandien tai gali atrodyti kaip visiškai neįgyvendinama fantastika. Bet prieš dešimtmetį tokia pati neįgyvendinama fantastika buvo ir autonominiai automobiliai. Vienas iš buvusių kandidatų į Darbo sekretoriaus postą prezidento Donaldo Trumpo administracijoje, Andrew Puzder, taip pat yra didelis darbų automatizavimo šalininkas. Šis šiuolaikinių technologijų šalininkas pripažįsta, kad robotai dirba greičiau ir pigiau už žmones.
Vertėjai
Gal tai ir nėra labai didelė pramonės šaka, tačiau vertimas iš vienos kalbos į kitą yra įgūdis, kuris daugeliui labiau asocijuojasi su menu, nei su amatu. Šiuo metu knygas, filmus ir tiesiogines kalbas Jungtinių Tautų Organizacijos suvažiavimuose verčia itin aukštos kvalifikacijos, puikiai mokyti specialistai. Bėda ta, kad verčiant mintis iš vienos kalbos į kitą yra labai svarbu „sugauti“ konotacijas ir kitus subtilumus – dėl to kompiuteriams kol kas neduodamas atsakingesnis vertimo darbas, nei menkaverčių interneto svetainių parengimas daugiakalbei aplinkai. Tačiau ateityje ir ši padėtis gali pasikeisti. Visai neseniai „Google Translate“ paslauga buvo patobulinta tiek, kad jos tikslumas dabar yra tiesiog stulbinantis. „MIT Technology Review“ apie šią paslaugą publikavo straipsnį, aprašantį vertimo iš anglų į kinų, ispanų ir prancūzų kalbas bei atgal tikslumą. Žmonių, laisvai kalbančių kuria nors iš šių kalbų, buvo prašoma įvertinti naujosios sistemos sugeneruotų tekstų rišlumą ir palyginti jį su žmonių vertėjų darbu. Kartais vertintojai negalėjo atskirti žmogaus darbo nuo kompiuterio. Žinoma, kol „Google Translate“ tikslumas nebus šimtaprocentinis, vertėjai galės džiaugtis darbo vietos saugumu. Tačiau ši technologija neišvengiamai tobulinama. O kai ji pasieks gebėjimą sugauti originalaus rašto ar kalbos autoriaus pasakojimo niuansus, galės imtis ir literatūros vertimų. Ir jau tada, įvertinus dar ir jau dabar įspūdingai tiksliai veikiantį automatizuotą rašto vertimą į kalbą, dėl savo darbo vietų galės pradėti drebėti net ir JTO tiesioginiai vertėjai.
Duomenų suvedinėtojai
Duomenų suvedimas yra labai panašus į darbą gamyklų surinkimo linijose – tai yra lengvai prognozuojamas darbas, kuriame nereikalingi problemų sprendimo įgūdžiai ar kūrybingumas. Trumpai tariant, šis menkai kvalifikuotas darbas neabejotinai išnyks dėl automatizuotų duomenų rinkimo sistemų. Tačiau baimintis dėl savo vietos turėtų ne tik žmonės, kurių pareiginiuose aprašuose pagrindinė eilutė yra „duomenų suvedinėjimas“. Yra ir daugybė kitų darbų, kuriuose didelę dalį laiko suryja duomenų suvedinėjimas ar vienokios arba kitokios pakraipos duomenų katalogavimas: bibliotekininkai, apskaitininkai, draudikai, finansų konsultantai, apklausų atlikėjai, milžiniška valstybių biurokratinio aparato dalis. Sunku įsivaizduoti, kad automatinis duomenų suvedimas paliktų galimybę tokiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas.
Ir labai panašu, kad tik šių šešių punktų ilgio sąrašas yra gerokai per trumpas – autonomizavimas leis taip smarkiai sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą, kad apie karjeros krypties keitimą gali tekti susimąstyti labai reikšmingai populiacijos daliai.
Tad nors robotų „samdytojams“ naujausios elektronikos tendencijos turėtų labai patikti, patiems darbuotojams ir už visuomenės socialinę gerovę atsakingai valdžiai tai yra rimtas galvos skausmas ir iššūkis: ką reikės daryti su eksponentiškai augsiančia bedarbių minia? Sprendimas šiuo atveju gali būti dvejopas – arba skatinti visus jau iš anksto mokytis darbų, kurių robotai atlikti dar ilgai negalės (ir kūrybingumas čia taps viena svarbiausių asmens savybių), arba pasvarstyti apie universalių bazinių pajamų idėją, kuri jau dabar bandoma Suomijoje.
Parengta pagal 15min.lt
