Musulmonės moterys rizikuoja būti atleistos, jeigu nesilaikys darbdavių nustatytų kompanijos aprangos taisyklių.
Europos bendrovėms leidžiama reikalauti, kad musulmonės darbuotojos nedėvėtų galvos apdangalų (hidžabų), ir atleisti jas iš darbo, jeigu pastarosios nesutinka. Tai savo principiniu sprendimu antradienį patvirtino Europos Teisingumo Teismas. Europos aukščiausia teisinė institucija nusprendė, kad įmonės vidaus taisyklės gali teisėtai reikalauti, kad visi darbuotojai, „rengtųsi neutraliai“, o tai reiškia, kad draudimas „nešioti akivaizdžiai matomus bet kokios politinės, filosofinės ar religinės priklausomybės ženklus”, įskaitant skareles, gali būti laikomas teisėtu, pranešė BBC.
Toks sprendimas visai atitinka Danijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, priimtą 2005 metais. Tada teisėjai nutarė, kad prekybos centras, uždraudęs darbuotojoms darbo vietoje dėvėti religinę priklausomybę pabrėžiančius galvos apdangalus, turėjo teisę tai daryti.
Taigi, teismo sprendimas Danijoje jokios ypatingos reikšmės neturės.
„Verdiktas nepaveiks Danijos praktikos, mes jau turime panašias taisykles. Nauja yra tai, kad įmonės dabar bus įpareigotos suteikti moteriai kitą darbo vietą, kurioje ji nesusidurs su įmonės klientais, dėvėdama galvos apdangalą. Kitos darbo vietos moteriai pasiūlymas įmonei turi nekainuoti papildomai.“ – sako Žmogaus teisių instituto atstovė lygybės klausimais Maria Ventegodt Lisberg.
Iškeltos dvi bylos
Antradienį paskelbta Europos Teisingumo Teismo nutartis buvo nekantriai laukiama. Kitoks rezultatas iš esmės reikštų, kad įmonės Europoje turėtų persvarstyti savo darbuotojų aprangos taisykles.
Tai buvo pirmas kartas, kai Europos Teisingumo Teismas turėjo spręsti musulmonių moterų teisės dėvėti darbe galvos apdangalus, klausimą.
Pagrindu sprendimui priimti buvo dvi bylos, nagrinėtos Prancūzijos ir Belgijos teismuose. Belgijos atveju, iš saugumo bendrovė G4S buvo atleista registratorė, po trijų metų darbo įmonėje nusprendusi pradėti dėvėti darbe skarą.
Darbuotoja buvo atleista remiantis bendrovės taisyklėmis, kurios draudžia darbuotojams „dėvėti akivaizdžiai matomus bet kokios politinės, filosofinės ar religinės priklausomybės ženklus, ar atlikti su tuo susijusius ritualus“.
Vidaus taisyklės ir diskriminacija – ne tas pats
Kadangi dirbant įvairius darbus yra taikomi įvairūs draudimai ir jie galioja tik tose darbo vietose, todėl, Europos Teisingumo Teismo nuomone, tai negali būti prilyginama kurios nors religijos diskriminacijai.
Įmonės sprendime „nėra tiesioginės diskriminacijos religijos pagrindu”, nes jis buvo pagrįstas bendromis taisyklėmis, taikomomis visiems darbuotojams , draudžiančiomis “matomus politinius, filosofinius ir religinius simbolius darbo vietoje”, sakoma ES nutarime.
Kontraversišką sprendimą Teismas priėmė antrojoje „antradienio byloje“, išgnarinėjęs Prancūzijos atvejį. Buvo nustatyta, kad IT inžinierė iš Prancūzijos graičiausiai buvo diskriminuojamai, kai ji buvo atleista iš darbo po apsilankymo pas klientą, kuriam nepatiko jos skara.
Parengta pagal tv2.dk ir thelocal.dk
