Nuo sausio mėnesio pakilusios benzino ir dyzelio kainos tikrai neliko nepastebėtos. Tačiau dabar, praėjus keliems mėnesiams, panašu, kad kainos po truputį krinta.
Benzino kaina nuo Naujųjų metų buvo pakilusi 34 centais, o dyzelio – 55 centais. Prie tokio kainos šoktelėjimo prisidėjo gausybė veiksnių, tarp kurių ir sustiprėjusi dolerio vertė bei padidėjusi naftos ir jos perdirbimo kaina.
Tad Naujųjų metų rytą daugelis vairuotojų buvo gerokai nustebę, viename iš šalyje pirmaujančių, „Cirkle K”, degalinių tinkle išvydo, jog litro kaina už benziną siekia 16,29 kronas, o už dyzelį – 15,25 kronas.
Tačiau dabar, po daugiau nei dviejų mėnesių neįprastų kuro kainų, vairuotojai galės truputį lengviau atsikvėpti – minėtas degalinių tinklas benzino kainą sumažino 15 centų iki 16,14 kronų už litrą, o dyzelio – 5 centais iki 15,20 kronų už litrą.
„Cirkle K”, anksčiau buvusio „Statoil”, tinklo varžovai „Shell” taip pat sumažino benzino ir dyzelio kainas – atitinkamai nuo 15,49 iki 15,35 kronų ir nuo 13,64 iki 13,18 kronų.
„Statoil” tinklo komunikacijų vadybininkas Knut Hilmar Hansen tvirtina, kad kainos gana ilgą laiką nekito dėl rinkos stabilumo. „Sausio ir vasario mėnesį paklausa buvo labai stabili. Tai taip pat ryškiai atsispindėjo ir mažmeninės kainos kitime”, vyras aiškino laikraščio „E24” žurnalistams.
Tačiau paklaustas, ar žemesnės kainos išsilaikys ilgesnį laikotarpį, Hansen dvejoja: „Nedrįstu to užtikrinti. Mes sekame pokyčius gamyboje ir rinkoje kiekvieną dieną, tačiau šie procesai kartais gali būti nenuspėjami ir nepriklausyti nuo mūsų”.
Maždaug 60 procentų to, ką klientai sumoka už kurą, padengia mokesčius, o likę 40 procentų yra padalinami mažmenininkams, transportavimui, kitoms išlaidoms ir degalinių tinklams.
Hansen taip pat pabrėžė, kad tikisi, jog žmonės supranta, kad kainų kilstelėjimas po Naujųjų metų buvo susijęs su naujais valdžios įvestais mokesčiais. „Smagu, kai žmonės tai žino ir supranta”, juokėsi vyras.
Parengta pagal e24.no