Pirmadienį Danijai išsimokėjus paskutiniąją pusantro milijardo JAV dolerių skolos įmoką, šalis pirmą kartą nuo 1834-ųjų nebeturės skolų užsienio valiuta.
„Kovo 20-ąją Danijos vyriausybė išsimokės paskutinę skolą užsienio valiuta, iš viso pusantro milijardo dolerių. Tad pirmą kartą po 183 metų Danijos vyriausybė nebeturi skolų užsienio valiuta. 1894-aisiais Danijos vyriausybei nedaug trūko iki visiško skolų užsienio valiuta išsimokėjimo, kai skola sudarė mažiau nei vieną bendrojo vidaus produkto procentą”, – skelbiama „Danmarks Nationalbank” pranešime.
Pasak finansų ministro Kristiano Jenseno, šis istorinis įvykis rodo didžiulį pasitikėjimą, kurį Danija užsitarnavo užsienyje dėl šalies ekonomikos ir fiksuoto valiutos kurso politikos. Bet, jo nuomone, Danija neturėtų užmigti ant laurų. „Skolos išsimokėjimas neturi būti dingstis atsipalaiduoti”, – sakė ministras.
„Nuo 2030-ųjų mūsų mažiausiai 20 metų lauks didžiulis darbo jėgos trūkumas. Jei nesusidorosime su šiuo iššūkiu, rizikuojame, kad pasitikėjimas Danijos ekonomika gerokai susilpnės”, – aiškino K. Jensenas.
Pirmąją valstybės paskolą užsienio valiuta Daniją paėmė 1757-aisiais – tuomet buvo skolintasi iš Hamburgo ir Amsterdamo. Nėra tikslių įrašų apie tai, kokia situacija buvo iki 1834-ųjų, bet tikėtina, kad tuo laikotarpiu Danija taip pat turėjo skolų užsienio valiuta.
Paskolos užsienio valiuta naudojamos pakankamoms tarptautinėms atsargoms užtikrinti, kas savo ruožtu reikalinga stabilaus valiutos kurso užtikrinimui. Tačiau kai tarptautinės atsargos yra tokios kaip dabar, nebebūtina imti paskolas užsienio valiuta.
„Vienintelė priežastis, kodėl Danijos vyriausybė ima paskolas užsienio valiuta – siekis užtikrinti, kad oficialiosios tarptautinės atsargos yra pakankamos. Pastaraisiais metais vyriausybei nebuvo poreikio didinti skolų užsienio valiuta, o esamos paskolos buvo palaipsniui išsimokamos”, – skelbė „Danmarks Nationalbank”.
Šalis tebeturi vidaus skolą Danijos kronomis, kuri sudaro apytiksliai 650 milijardų kronų. Tai yra 32 bendrojo vidaus produkto procentai. Užsienio investuotojams priklauso apie 40 procentų vidaus skolos.
Parengta pagal „The Copenhagen Post” ir „Business Insider Nordic”.
