Danijos finansų ministras Kristianas Jensenas teigia esąs pasiryžęs užtikrinti, kad artėjantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES nereikš brangesnės narystės Danijai.
Skandinavijos šalis šiuo metu naudojasi narystės nuolaida, kurią nulemia Jungtinės Karalystės narystės įnašas.
Švedijos premjeras Stefanas Löfvenas pirmadienį teigė, kad ES turės pritaikyti savo biudžetą prie milijardų eurų skylės, kurią paliks Didžiosios Britanijos pasitraukimas. Tačiau K. Jensenas tvirtina, jog Danija verčiau susitelks į bendrą sumą, kurią ji moka Europos Sąjungai.
Šiuo metu Danija, Švedija, Austrija, Vokietija ir Nyderlandai naudojasi narystės ES nuolaida, kuri apskaičiuojama proporcingai Didžiosios Britanijos įnašui. Didžioji Britanija savo ruožtu taip pat iš karto gauna mokestinę nuolaidą. Nepaisant nuolaidos, Jungtinės Karalystės įnašas sudaro nemenką bendro ES biudžeto dalį.
Kuomet pasitraukus Didžiajai Britanijai nebeliks ir jai taikomos nuolaidos, taip pat nebeliks pagrindo mokestinei nuolaidai ir kitoms ją gaunančioms narėms.
Tačiau K. Jensenas naujienų agentūrai „Ritzau” tvirtino nematantis priežasčių nerimauti. „Mūsų nuolaida ir taip tęsiasi tik iki 2020-ųjų. Tad svarbiausias dalykas yra tai, kiek mes turėsime mokėti ES”, – sakė ministras.
Švedijos premjeras ir šalies finansų ministrė Magdalena Andersson pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nebelikus Didžiosios Britanijos įnašo jį teks užpildyti kitoms šalims. M. Andersson teigimu, Švedija rizikuoja dešimties milijardų Švedijos kronų (apie 1,05 milijardo eurų) įmoka, jei ES po „Brexito” nesumažins išlaidų.
Jungtinės Karalystės narystės mokestis šiuo metu yra apie 21 milijardą eurų prieš nuolaidos pritaikymą ir sudaro apytiksliai 15 procentų visų narystės mokesčių, mokamų 28 valstybių. Visgi nemaža dalis šio įnašo yra kompensuojama ES lėšas skiriant tai pačiai Jungtinei Karalystei.
S. Löfvenas teigia besiviliantis, jog kitos šalys, mokančios didžiausias įmokas ES, įskaitant Nyderlandus, Vokietiją ir Austriją, palaikys išlaidų mažinimą tam, kad būtų kompensuotas įmokų praradimas. M. Andersson pridėjo palaikanti ES išlaidų perskirstymą, daug mažiau lėšų skiriant tokioms sritims kaip žemės ūkis ir regioninė parama, o daugiau – tam, ką ji apibūdino kaip „esminės bendros problemos ir iššūkiai”, įskaitant migraciją, konkurencingumą ir klimato kaitą.
Tačiau, K. Jenseno tvirtinimu, svarbiausias rūpestis Danijai yra bendra suma, kurią Danija moka ES. „Svarbiausia yra tai, kiek Danijai reikės mokėti. Nemanau, kad turėtume mokėti bent krona daugiau, nei mokame dabar”, – neabejoja ministras.
Kaip ir S. Löfven, K. Jensenas pabrėžė būtinybę ES pritaikyti savo biudžetą prie įnašų pokyčio, įvyksiančio po „Brexito”. „ES privalo užtikrinti, kad pritaikys savo išlaidas prie esamo pajamų šaltinio, įskaitant situaciją po „Brexito”.
Didžiajai Britanijai mokestinė nuolaida buvo suteikta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai euroskeptikė premjerė Margaret Thatcher išsiderėjo pigesnę narystę Jungtinei Karalystei žodžiais „Grąžinkite mano pinigus”.
2013-aisiais buvusi Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt išsikovojo susitarimą, padedantį šaliai sutaupyti milijardą kronų (apie 134 milijonus eurų) įmokų, pagrindžiant tuo, kad Danijos narystė ES kainavo daugiau nei ekonominė parama, kurią šalis gavo iš Europos Sąjungos.
Parengta pagal thelocal.dk.
