Kalbame su Vaidu Šeduikiu. Bergeno lietuvių tarpe jis žinomas kaip proto mūšių organizatorius.
Vaido iniciatyva šeštadieniais suburia Bergeno lietuvius linksmam žaidimui – protų kovoms. Čia lietuviai gali ne tik išbandyti savo jėgas ar pamankštinti protą, bet ir praleisti laiką kartu, paskanauti lietuviškų obuolių sulčių ar kibinų.
Vaidai, kuo užsiimi Norvegijoje, kokie vėjai atpūtė į šią šalį?
Lietuvoje baigiau Vilniaus Kolegiją, po to studijavau VGTU ir galiausiai įgijau aplinkosaugos inžinerijos magisto laipsnį. Į Norvegiją pimą kartą atvažiavau prieš 12 metų – čia dirbau laikinus darbus, užsiimdavau trumpais projektais. Kiek vėliau, prieš 8 metus iš Lietuvos persikėliau gyventi į Oslą. Ėmiausi ieškoti darbo ir labai nenorėjau į Bergeną, nes girdėjau, kad ten pusę metų lyja. Gavęs darbą Bergene ir persikraustęs gyventi čia, nusiraminau, nes Bergene tikrai nėra tiek lietaus, kiek maniau, kad bus. Čia gavau darbą – projektuoju priešgaisrines sistemas. Didžiąją dalį laisvo laiko atiduodu protmūšių, skirtų Bergeno lietuviams, organizavimui.
Kaip kilo protmūšių lietuviams idėja?
Idėja kilo dar gyvenant Osle – čia atvažiavau vienas ir nepažinojau lietuvių, nežinojau daug aktyvių bendruomenių. Deja, Osle gyvenant idėjos įgyvendinti nepavyko, bet atvykus į Bergeną, susipažinau su kolega, pradėjusiu organizuoti šį žaidimą Bergene. Susitarėm, kad žaidimus organizuosim kartu – vieno žaidimo klausimus galvos jis, o kito – aš. Kai kolega galvodavo klausimus, proto mūšiuose dalyvaudavau ir aš. Kartą, kai komandos nariai nesusirinko, teko pačiam žaisti visos komandos vardu – surinkau 15 taškų iš 50 ir užėmiau paskutinę vietą.
Pradėjus organizuoti žaidimus, iš pradžių žaisdavome Bergeno lietuvių bendruomenės patalpose. Deja, vėliau bendruomenė atsisakė su mumis dirbti ir persikėlėme į Bergeno vaikų ir jaunimo organizacijos patalpas, o po to atsidūrėme ten, kur ir esame – tenka salę nuomuoti. Vienu metu į protų mūšius ateidavo labai daug žmonių – apie 70 ar 80. Prieš kelis metus bendradarbiavome su Oslo protmūšių organizatoriais, laimėtojai turėdavo galimybę nukeliauti į Oslą ir sužaisti ten, kartu prigalvodavome įvairiaisių prizų.
Kaip protmūšiai vyksta dabar?
Šiuo metu į protų kovas susirenka įvairiausia publika – tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek šeimos su vaikais ar draugų kompanijos. Buvo pora, su kuriais, kaip juokaujame, užauginome bendrą kūdikį – į protmūšius jie pradėjo vaikščioti dviese, o kai susilaukė atžalos, žaidimo dalyviai ir mes matėme, kaip jis protmūšiuose auga – nuo miego ant rankų iki išdykavimų ir ropojimų po stalu. Šeima į žaidimus vaikščiojo net keturis metus, vėliau persikraustė į Australiją.
Protmūšiai atviri visiems ir nemokami, bet prie įėjimo dažnai padedu aukų dėžutę, nes patalpos, kuriose vyksta protų kovos, šiuo metu yra mokamos. Prie žaidimo lietuviai gali prisijungti bet kada – tai galimybė užmegzti naujas pažintis, rasti draugų ir gerai praleisti laiką.
Žaidimo sezonas vyksta metus – nuo vasaros iki vasaros. Sezono gale suskaičiuojame taškus ir skelbiame visų metų nugalėtojus, kurie dalyvavo kiekviename mūšyje. Žinoma, komandos nėra griežtai pastovios – kiekvieno žaidimo metu dalyviai keičiasi – kai kurie negali ateiti arba į žaidimus ateina vis daugiau narių, kurie prisijungia prie bet kurios komandos. Komandose būna nuo vieno iki 10 žmonių.
Vienas žaidimas susideda iš penkių turų – trys pirmi turai būna sudaryti iš paprastų klausimų, ketvirtas turas – vaizdinis. Žmonės turi atspėti paveikslą ar nuotrauką. Penktas turas garsinis – reikia atspėti dainą, žmogų kuris kalba ir pan.
Ar sulauki pagalbos organizuodamas žaidimus, kaip vyksta klausimų sudarymas?
Žinoma, norėčiau žaidime sudalyvauti kaip dalyvis, bet klausimus galvoti man patinka – sužinau daug naujų dalykų. Dabar yra likę dvi dienos iki žaidimo, o sugalvojęs esu tik penkiolika klausimų. Neretai tenka klausimus galvoti naktį prieš žaidimą. Esu gavęs komentarų, kad klausimai gan ,,vyriški“, tad į pagalbą pasikviečiu sesę, kuri studijuoja Oslo universitete – jai geriausiai sekasi galvoti muzikinius klausimus.
Manau žaidimai nebūtų tokie azartiški be prizų – čia sulaukiu rėmėjų pagalbos. Žaidimo dalyviai visada būna apdovanojami – dažniausiai tai lietuvių steigiami prizai – Lina Urbonienė žaidimo svečius vaišina savo keptais kibinais, o laimėtojams kepa tortus, kiti rėmėjai žaidėjus vaišina gira ar lietuviškomis obuolių sultimis. Laimėtojai gauna bilietus į koncertus, nemokamą pagalbą iš skatt.lt tvarkant mokesčius ar grožio procedūras Bergeno SPA.
Vaidas kviečia ir į ateinantį Bergeno protų mūšį, kuris vyks Balandžio 8 dieną, 16.30; Woffs Gate 12.
Daugiau informacijos apie Bergenų protų kovas, rasite ČIA .
Jei norite išbandyti savo jėgas čia ir dabar, Vaidas siunčia jums kelis klausimus iš buvusių protų kovų Bergene:
1. Aukščiausiųjų valstybės institucijų (paprastai – parlamento) nustatyta tvarka priimtas norminis teisės aktas, turintis kitų norminių teisės aktų atžvilgiu viršenybę.
2. Daugiastygis muzikos instrumentas, kuriame garsas išgaunamas virpinant stygas. Tai vienas seniausių muzikos instrumentų, žinomas nuo IV tūkst. pr. m. e.
3. Kuri senovės civilizacija kates laikė šventomis?
4. XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. Koks kunigaikštis ją valdė tuo metu?
5. Kokiai temperatūrai esant moksleiviai Lietuvoje gali neiti į mokyklą?
6. Kaip vadinama pagrindinė Romos katalikų bažnyčios šventovė Romoje, Vatikano mieste?
Atsakymai:
1. Įstatymas
2. Arfa
3. Senovės Egiptas
4. Vytautas Didysis
5. Iki –20 laipsnių spustelėjęs šaltis leidžia namuose likti pradinukams, o temperatūrai nukritus iki –25 laipsnių, mokyklose nepasirodo ir vyresnių klasių moksleiviai.
6. Šv. Petro Bazilika
