Prognozuojama, kad šiaurinė Norvegija šiemet sulauks didžiausio pavasarinio potvynio. Gausūs potvyniai taip pat tikėtini Trøndelage ir šiaurinėje rytinės Norvegijos dalyje. Likusiai šalies daliai pavyks išsisukti be didesnių nesklandumų.
Prognozė paremta kritulių kiekio matavimu ir atsispindi Norvegijos vandens išteklių ir energetikos direktorato (NVE) analizėje.
„Žymiai labiau nei įprastai pavasariniai potvyniai tikėtini šiaurinėje šalies dalyje ir kai kur centrinėje dalyje. Tuo tarpu didžiojoje pietų Norvegijos dalyje gausių pavasario potvynių tikimybė yra itin menka, remiantis apie kritulius turima informacija”, – teigia hidrologė ir potvynių ekspertė Inger Karin Engen.
Šiaurinėje Norvegijoje yra didesnė nei 80 procentų tikimybė, kad pavasariniai potvyniai bus taip vadinamo oranžinio lygmens – tai antras pagal dydį lygmuo. Tokie potvyniai gali sukelti rimtų nelaimių. Tas ypač aktualu upėms, surenkančioms vandenis Finnmarko plynaukštėje, taip pat kai kuriems šiaurinės Norvegijos kalnų vandens telkiniams.
Finnmarke esančios Tana ir Alta upės nustatyta 90 procentų geltono lygmens ir 70 procentų oranžinio lygmens tikimybė. Tromse esančiai Målselva užfiksuota 80 procentų tikimybė, kad potvynio pavojaus lygmuo bus oranžinis.
Lyginant su pastaraisiais 56 metais, balandžio pradžioje esantis sniego kiekis visoje šalyje maždaug 90 procentų atitinka įprastinį lygį.
„Šiais metais daugelyje pietinės Norvegijos dalių buvo neįprastai mažai sniego, tuo tarpu šiaurinėje šalies dalyje sniego buvo gerokai daugiau nei įprastai. Šiaurės rytų Norvegijoje yra visiškai normalu, kad tokiu metų laiku dar tebėra sniego. Tad didžiulių potvynių tikimybė pietų Norvegijoje išties maža, tačiau tai vis tiek priklausys nuo oro sąlygų”, – sakė I. K. Engen.
„Potvynių smarkumas, žinoma, visiškai priklauso nuo oro. Per pastaruosius metus buvo keletas pavyzdžių, kai ištiko smarkūs potvyniai, nors sniego buvo mažai”, – pabrėžia ekspertė.
„Prognozė paremta dabartiniu kritulių kiekiu ir oro būkle šiuo metu nuo 1957 metų. Tuomet mes sumodeliavome 59 skirtingus teorinius potvynio scenarijus. Tai savo ruožtu suformulavo pagrindą mūsų prognozėms, kokie pavasariniai potvyniai gali ištikti šiemet”, – aiškina I. K. Engen.
Parengta pagal „Norway Today” ir Scanpix.