Su antiimigraciniu požiūriu pasižyminčios Danijos liaudies partijos palaikymu Danijos vyriausybė, kurią sudaro įvairių krypčių politikai, stengiasi griežtai kontroliuoti imigraciją. Praėjusiais metais parlamentas priėmė įstatymą, kuris apibūdinamas kaip griežčiausias antiimigracinis įstatymas Vakarų Europoje.
Danija žengė toliau nei daugelis šalių ir suteikė pareigūnams teisę konfiskuoti vertingus daiktus bei grynuosius pinigus iš prieglobsčio prašytojų. O 2015-aisiais Danijos vyriausybė atsidūrė pasaulio spaudos naujienų antraštėse: Libano dienraščiuose buvo patalpinti pranešimai apie griežtesnes taisykles ir išmokų apribojimus Danijoje, taip siekiant atbaidyti potencialius imigrantus.
Tačiau nauja Danijos finansų ministerijos ataskaita rodo, kad imigracija iš tiesų gali būti itin reikalingas išteklius Danijos ekonomikai.
Pasak naujųjų skaičiavimų, jei įgūdžių neturintys pabėgėliai tampa darbo jėgos dalimi, jie turi puikų potencialą įnešti savo dalį į valstybės finansus.
Netgi mažiausiai apmokami pilno etato darbai turi įtakos. Metinis 200000 Danijos kronų atlyginimas, esantis mažesnis nei minimali alga už 40 darbo valandų savaitę, yra lūžio taškas, nuo kurio darbuotojas pradeda nešti savo įnašą į biudžetą.
Atvykėliai iš ekonomiškai pažangių valstybių yra linkę susirasti darbą greitai ir nuo pat pradžių generuoti mokesčių įmokas. Didesnis iššūkis yra sumažinti nedarbo lygį tarp migrantų, atvykstančių iš konfliktinių teritorijų.
„Grubiai šnekant, imigracija iš Vakarų valstybių padeda valstybės finansams, tuo tarpu imigracija iš kitų šalių gali didinti kaštus. Tačiau negalima kalbėti apie prioriteto teikimą vienai ar kitai grupei. Tiesiog turime stengtis, kad visi imigrantai turėtų darbą”, – „Bloomberg” teigė Danijos finansų ministras Kristianas Jensenas.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
