Ar Jūs valgytumėte savo senus rūbus? Tokį klausimą savo klientams uždavė Švedijos drabužių prekinis ženklas. Tik klausimas buvo užduotas ne eilinėje apklausoje, o siūlant paragauti maisto, išauginto iš tekstilės gaminių.
Lauko aprangą kuriantis prekės ženklas „Houdini Sportswear” siekė pademonstruoti ir įrodyti, kad jų produkcija yra absoliučiai natūrali, tad nusprendė, jog geriausias būdas tai padaryti – priversti žmones paragauti iš jų išauginto maisto.
„Keletas mūsų kolekcijų buvo šimtu procentų biologiškai irios, tad natūraliai kilo diskusijos apie tai, ką dar galėtumėme padaryti, panaudoję senus rūbus. Mes manome, kad svarbiausia yra žmonėms parodyti, jog „Houdini” yra sąžiningas ir skaidrus prekės ženklas. O kaip tai padaryti geriau, nei suvalgyti senus kolekcijų rūbus?”, reklamos kompanijos atstovas spaudai McCann, dirbęs su „Houdini” projektu, pasakojo naujienų portalo „The Local” žurnalistams.
„Houdini” priima iš savo klientų apgadintus prekės ženklo rūbus ir be jokių papildomų mokesčių juos sutaiso, nebent rūbai jau visiškai nudėvėti. Pastaruoju atveju, kompanija rūbus atideda į šalį ir vėliau juos perdirba į naujus rūbus. Tačiau šį kartą įmonė nusprendė pasielgti keik kitaip ir iš senų rūbų pagaminti maistą iš perdirbtų į kompostą senų rūbų.
Iš gautos dirvos buvo išaugintos daržovės ir žolelės bei paprašyta profesionalaus virėjo Sebastian Thureson sukurti „pirmą pasaulyje vegetarišką meniu iš produktų, išaugintų iš pasenusios sportinės aprangos”.
Vakarienė vyko „Agrikultur”, Stokholme, dar balandžio mėnesį. Svečiai mėgavosi nuostabiu maistu, dėka Sebastian Thureson, tačiau mes norime tikėti, kad žinios, iš kur šis maistas atkeliavo, suteikė jam išskirtinio unikalumo”, pabrėžė McCann.
Tiek „Houdini” vakarienė, pagaminta iš senų rūbų, tiek kitos Švedijos laisvalaikio aprangos prekinis ženklas, įrodęs, kad gali sukurti švarką vien tik iš pupelių, medienos ir riešutų, yra vos keli pavyzdžiai, atkreipę daugumos žmonių dėmesį į medžiagų tvarumą. Bet ar kompanijų poelgiai gali padėti paskleisti žinutę ir ateityje?
„Mes nemanoma, kad didelėms problemos spręsti tri būti imamasi nuobodžių veiksmų, tačiau tikime, jog neįmanoma žmonėms nurodinėti, kuo rūpintis ir domėtis, tad pasitelkus įdomų būdą tai padaryti niekuomet neprašaunama pro šalį”, kalbėjo McCann.
„Pamažu tampa vis lengviau nuspręsti ir suvokti, kas atsitinka su mūsų rūbais, kai mums jie tampa nebereikalingi ir kaip jų perdirbimo arba irimo procesai veikia tiek žmones, tiek aplinką”.
Parengta pagal thelocal.se
