Pasak įvairiausių pastarųjų gyvenimo kokybės vertinimų, pasaulyje nėra geresnės vietos gyventi nei Danija.
Štai Socialinio progreso imperatyvas, tyrimas, atliktas dalyvaujant Michaelui E. Porteriui iš Harvardo verslo mokyklos ir Scottui Sternui iš MIT, vertino tokius dalykus kaip prieiga prie interneto, įkandamos nuomos ir pragyvenimo kainos, sveikatos apsauga ir žodžio laisvė. Tyrimo rezultatai rodo, kad pinigai tikrai nėra vienintelis laimės šaltinis. JAV, kurios gali pasigirti didesniu BVP vienam asmeniui nei Danija, tyrime užėmė 18 vietą.
Tačiau Danijos finansų ministras Kristianas Jensenas teigia, kad jo šalis susiduria su daugybe iššūkių, siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalų, kad jų įgūdžiai padėtų su darbo jėgos trūkumu kovojančiai Danijos ekonomikai.
K. Jensenas pripažįsta, kad dalis problemos yra ta, jog pastaruoju metu įsitvirtina suvokimas, jog Danija tampa ne tokia svetinga atvykėliams. Vietos žiniasklaidoje gausu pavyzdžių, atspindinčių griežtus imigrantų darbą reglamentuojančius įstatymus. Pastaruoju metu nuskambėjo danų astrofiziko atvejis. Jis neturėjo galimybės savo gimtojoje šalyje kurti bendro gyvenimo drauge su savo amerikiete žmona.
Interviu K. Jensenas sakė, kad įstatymai, dėl kurių atmetami tokie kvalifikuoti profesionalai, yra netinkami. „Akivaizdu, kad aiškus vyriausybės tikslas turi būti pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą į Daniją”, – teigė ministras.
Tačiau šalies pastangos iškomunikuoti savo imigracijos politikos ypatumus išoriniam pasauliui ne visuomet buvo sėkmingos, pripažįsta K. Jensenas. Skandalingai pagarsėjęs kontroversiškasis brangenybių įstatymas, leidžiantis iš prieglobsčio ieškotojų konfiskuoti vertingus daiktus ir grynuosius pinigus, yra vienas tokių atvejų.
„Mes stengiamės ištaisyti daugybę nesusipratimų, susijusių su tuo, kaip Danija yra matoma užsienyje. Brangenybių įstatymas yra to pavyzdys”, – kalbėjo ministras.
Danijoje šiuo metu dirba centro dešiniųjų mažumos vyriausybė, kuriai valdžioje išsilaikyti padeda antiimigracinių pažiūrų Danijos liaudies partijos parama. Maždaug penktadalio rinkėjų palaikoma partija siekia, kad Danija turėtų pasienio kontrolę, pasitrauktų iš Šengeno erdvės, užtikrinančios laisvą judėjimą, ir daugiau nebepriimti pabėgėlių.
K. Jenseno Liberalų partija, buvusi valdžioje 12 iš pastarųjų 16 metų, gerokai sugriežtino imigracijos taisykles. Jų pačių skaičiavimu, tai buvo padaryta 64 kartus. Pokyčiai apėmė finansinės paramos prieglobsčio ieškotojams ir Danijos pilietybės įgyjimo sąlygų apsunkinimą.
Tačiau be atvykėlių Danijai bus sudėtinga išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Vietinių darbuotojų nemotyvuoja mokesčių sumažinimas, dėl to sunku suteikti mokestinį impulsą, kuris paprastai skatintų augimą, aiškina K. Jensenas.
Danijos ekonomika buvo varžoma vietinio nekilnojamojo turto rinkos burbulo ir pasaulinės finansų krizės. Šiais ir kitais metais vyriausybė prognozuoja 1,7 procentų augimą, tuo tarpu praėjusiais metais jis buvo 1,3 procento. Produkcijos atotrūkis, pasak pastarosios gegužės prognozės, bus panaikintas kitais metais.
„Mes glėtume lengvai padidinti darbo jėgos kiekį Danijoje sumažindami mokesčius, tačiau rinkėjai tokios politikis tikrai nepalaikytų. Mokesčių sumažinimas Danijoje tikrai nėra populiarus dalykas”, – aiškina K. Jensenas.
Jo teigimu, be tokių priemonių bus sunku pasiekti 2–3 procentų ekonomikos augimą.
Parengta pagal „Bloomberg”.
