1800 – aisiais metais į Jungtines Amerikos Valstijas atvykusių danų palikuoniai yra stebėtinai gerai išsaugoję daniškasias, vertybes.
Danija buvo pirmoji šalis pasaulyje 1969 m. legalizavusi pornografiją, o patys danai visada buvo žinomi dėl laisvo pasirinkimo ginčytinoms temoms.
„Ir atrodo, kad šis liberalizmas iš tikrųjų glūdi mūsų etnografiniame „DNR”. Būtent liberalius požiūris vis dar jaučiamas danų emigrantų, ieškojusių savo laimės Jungtinėse Amerikos Valstijose, palikuonyse”, – skelbiama Pietų Danijos universiteto mokslinio darbo tezėse.
Šią disertaciją parašė Torben Grøngaard Jeppesen – Pietų Danijos universiteto profesorius ir Odense miesto muziejų direktorius. Jis bendradarbiavo su dešimčia istorijos mokslų studentų, kurie analizavo imigrantų iš Danijos demografinę, socialinę ir kultūrinę geografiją laikotarpyje nuo 1850 metų, kai emigracija į JAV prasidėjo, iki 2000 metų.
„Aš ištyriau daug išsamių interviu su įvairias gyvenimo biografijas turinčiais amerikiečiais. Buvo teiraujamasi jų nuomonės apie pvz., homoseksualų teisę į santuoką, teisę į abortą, emigrantus ir ginklus ir pan. Ir čia yra akivaizdu, kad ketvirtosios ar penktosios išeivių iš Danijos kartos požiūris panašus į dabartinį požiūrį gyvenančių Danijoje „, – sako Torben Grøngaard.
„Mes turime aukštą socialinio pasitikėjimo lygį, pasitikime kaimynais, policija ir gydymo įstaigomis. Mes remiame homoseksualų teisę į santuoką ir teisę į abortus. Ir didelė dalis Danijos imigirantų palikuonių – taip pat”, – aiškina jis.
Tai yra tokia staigmena. Kalbant apie disertacijos tezes, kurios buvo pateiktos žurnale „New Knowledge”, jose taip pat teigiama, kad danai, palyginus su imigrantais iš kaimyninių šalių – Norvegijos ir Švedijos, – buvo tarpe tų, kurie atvykę į „laukinius vakarus”, prie amerikietiškų standartų prisitaikė geriausiai.
„Daug kas priklauso nuo to, ką jūs mąstote, kai išlipate iš laivo. Norvegai ir švedai daugiausiai nusprendė susiburti kolonijose, kuriose jie jautėsi labiau užtikrinti, tuo tarpu didelė dalis danų buvo linkę surizikuoti”, – sako Torben Grøngaard.
„Dauguma žmonių iš karto labai gerai prisitaikė Amerikos visuomenėje, jie atvyko būdami labiau pasiturintys. Norvegai ir švedai pasiskirstė kaimiškose vietovėse ir apsigyveno vienoje vietoje. Tuo tarpu danai greitai tapo Amerikos visuomenės dalimi. Kiekvieną kartą, kai jūs ištrūkstate iš savo etninės aplinkos, tai gali turėti teigiamą poveikį vėlesnėse kartose „, – sako Torben Grøngaard.
„Danijos palikuoniai ekonomiškai pralenkė švedus ir norvegus, kurie siekė saugumo. Kai atvyko danai, jie ieškojo geriausių darbo vietų ir geriausios žemės žemdirbystei”, – sako jis.
Pasak Torben Grøngaard, pagrindas daniškajam liberalizmui randamas danų išpažįstamoje religijoje, su kuria jie atvyko o į Ameriką.
„Liuteronų bažnyčia pasižymi gailestingumu ir savitarpio pagalba, kai tuo tarpu katalikas, pavyzdžiui, kai kuriose srityse dažniau gali būti pasmerkiamas. Tokiu būdu buvo keletas pagrindinių vertybių, kurios buvo įtvirtintos 19 amžiuje, ir ateinančios kartos jas perėmė”, – aiškina Torbenas Grøngaardas.
Šaltinis: jyllands-posten.dk
