Užsienyje gimę ir išsilavinimą turintys asmenys uždirba mažiau nei Švedijoje gimę jų kolegos, netgi jei jie dirba panašius darbus, rodo naujas tyrimas.
Daugiausiai savo atlyginimais atsilieka profesionalai, gimę ne ES ar Šiaurės Amerikos šalyse. Privačiajame sektoriuje jie uždirba 15 procentų mažiau nei gimę Švedijoje ir turintys tėvus švedus. Taip skelbia tyrimas, analizavęs Švedijos profesionalų asociacijų konfederacijos (SACO) narius. SACO atstovauja universitetų absolventams darbo rinkoje.
Net jei turimi omenyje tokie reikšmingi faktoriai kaip lytis, amžius ar pareigos, išlieka -8,1 procento „nepaaiškinamas atlyginimų atotrūkis”. Absolventai, atvykę iš ES šalių ar Šiaurės Amerikos, privačiajame sektoriuje patiria -3,2 procento nepaaiškinamą atlyginimų atotrūkį.
„Atsižvelgiant į tai, kad mes analizavome grupę užsienyje gimusių žmonių, užimančių tvirtas pozicijas Švedijos darbo rinkoje, turinčius išsilavinimą ir dirbančius aukštos kvalifikacijos darbus, nesitikėjau tokių didelių skirtumų, ypač kalbant apie gimusius ne Europos Sąjungoje ar Šiaurės Amerikoje”, – teigia SACO tyrėja Josefin Edström.
Viešajame sektoriuje šis atotrūkis yra kiek mažesnis: -5,5 procento dirbantiems apygardų institucijoms (landsting), -4,4 procento dirbantiems savivaldybėms (kommuner) ir -3,4 procento dirbantiems valstybinėms institucijoms, kaip skelbia SACO ataskaita.
Atlyginimų atotrūkis taip pat varijuoja ir tarp skirtingų profesijų atstovų. Pavyzdžiui, užsienyje gimę ekonomistai ar finansų specialistai, esantys ne iš ES ar Šiaurės Amerikos, privačiajame sektoriuje uždirba 10,2 procentais mažiau, jau išskaičiavus tokių faktorių kaip lytis ar amžius poveikį. Tuo tarpu beveik nėra atotrūkio tarp viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų švedų ir atvykėlių.
Užsienio darbuotojų padėtis Švedijos darbo rinkoje yra plačiai aptarinėjamas klausimas. Keletas organizacijų ir lobistų grupių paragino darbuotojus nereikalauti puikių švedų kalbos žinių. Daugelis taip pat tvirtina, kad darbo ieškantys ar dėl didesnio atlyginimo kovojantys imigrantai yra diskriminuojami.
„Nepaaiškinamas atlyginimų atotrūkis gali, kaip šis apibūdinimas ir leidžia suprasti, būti nepaaiškintas. Tai ne visai tas pats, kas nesąžiningas elgesys ar diskriminacijos pasekmės. Šis atotrūkis gali būti nulemtas kitų atlyginimui įtaką darančių faktorių, apie kuriuos mes neturime informacijos. Tuo pačiu esminiai darbo užmokesčio skirtumai, kuriuos matome privačiajame sektoriuje ir su kuriais susiduria žmonės, gimę kitose šalyse, leidžia daryti prielaidą, kad atlygio dydis priklauso ne vien nuo išmanymo ir kompetencijos”, – sako J. Edström.
Tačiau, pasak tyrėjos, netgi tie užmokesčio skirtumai, kurie gali būti paaiškinti, „nereiškia, kad šie skirtumai nėra probleminiai”. Pavyzdžiui, tyrimu taip pat nustatyta, jog mažiau užsieniečių nei švedų užima vadovaujamas pozicijas, o tai, kaip aiškina J. Edström, gali reikšti, kad karjeros laiptais kopiantys užsieniečiai atsitrenkia į „stiklines lubas”.
„Profsąjungos ir darbdaviai privalo aktyviau dirbti, kad sukurtų įdarbinimo sistemą, paremtą įgūdžiais. Išmanymas ir kompetencija turi nulemti galimybes gauti darbą ir darbo užmokesčio dydį, o ne kilmės šalis ar šalis, kurioje darbuotojas įgijo išsilavinimą”,– įsitikinusi J. Edström.
Ji ragina profsąjungas ir verslus peržiūrėti atlygio nustatymo taisykles.
„Jei yra tokių kriterijų, kuriuos būtų galima pavadinti tiesiog fika kvalifikacijomis, pavyzdžiui, buvimas socialiam, lanksčiam ir tobula švedų kalba, jie tikrai neturi būti įtraukiami į darbo užmokestį, kuris skiriamas už tai, kaip atlikote savo darbą”, – neabejoja tyrėja.
Parengta pagal thelocal.se.
