Atėjus vasarai ir paskelbus stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus, studentai skuba rinktis: vieni mokysis Lietuvoje, kiti pasiruošę vykti į užsienį. Skandinavija.today šįkart kalbino Ievą Pecukevičiūtę, studijuojančią Stokholmo ekonomikos universitete Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga). Ieva mokėsi ne tik kaimyninėje Latvijoje, bet turėjo galimybę iškeliauti mokytis ir į Daniją, kur praleido vieną semestrą. Bakalauro diplomą neseniai gavusi studentė dalinasi patirtimi Rygoje bei Aarhuse ir su tautiečiais.
Ieva, papasakok apie savo mokyklą. Kaip radai šias studijas, kuo ypatingas mokymasis Stokholmo verslo mokykloje?
Mokykla pasitaikė visai netyčia – tiesiog išgirdau, jog ji geriausia visose Baltijos šalyse, kadangi mėgstu iššūkius, užpildžiau priėmimo į mokyklą formą, parašiau motyvacinį laišką ir buvau pakviesta į atrankas, kurios buvo be galo intensyvios – reikėjo atlikti trijų valandų trukmės testą, kurį sudarė matematinė, loginę ir anglų kalbos dalys. Įveikti atskiras dalis po 60 matematinių užduočių per 30 minučių be skaičiuotuvo pagalbos buvo iššūkis. Taip pat turėjau atlikti atskirą anglų kalbos testą – teksto suvokimą ir rašinėlį, kuriems taip pat skirta per mažai laiko, kad visi atsakymai būtų teisingi, tačiau greitas sprendimo priėmimas ir judėjimas pirmyn padeda suspėti laike. Kai pasirodė užduočių rezultatai, buvau pakviesta į interviu su universitetu – jaučiausi kaip atėjusi į rimtą darbo pokalbį. Nustebau ir apsidžiaugiau, kai dieną prieš valstybinį anglų kalbos egzaminą gavau priėmimo laišką, nes žinojau, jog iš šimtų pretendentų kasmet čia patenka tik apie 25 studentai iš Lietuvos.
Mano studijų programos trukmė – trys metai. Tai yra Ekonomikos ir verslo bakalauro studijos (Economics and Business).Tvarka, kitaip nei universitete Danijoje, čia labai griežta – nuo privalomų paskaitų iki beveik kasdieninių „namų darbų“. Vieną modulį studentai čia intensyviai mokosi kelias savaites ar mėnesius, o po jo laikome egzaminą, tad ir sesijų, kaip Lietuvos universitetuose čia nėra. Dirbame nuo ryto iki vakaro. Tačiau įgytas išsilavinimas ir po jo gaunami darbo pasiūlymai kompensuoja juodą darbą.
Šaunu tai, jog organizacijas ir studentų bendruomenes čia palaiko patys studentai, o jų įvairovė gan plati – nuo meno ir sporto iki debatų klubų. Net vakarėlius universitete organizuoja studentai, o ne universiteto darbuotojai. Mokykla taip pat organizuoja susitikimus su verslininkais ar sėkmingais žmonėmis – manau tai duoda be galo daug naudos ir motyvacijos mokytis.
Erasmus + patirtis Danijoje
Kadangi Rygoje krūvis labai didelis – negalėjau čia nei dirbti nei skirti daug laiko sau, Erasmus mainų programa Danijoje man buvo tikrasis studentavimo etapas, apie kokį girdžiu iš studentų Lietuvoje. Mokiausi Aarhuso universitete, greičiausiai pačiame populiariausiame visoje Danijoje su didžiausiais studentų miesteliais. Girdėjau, kad net studentai iš Kopenhagos svajoja atvažiuoti ir būtų Aarhuso dalimi.
Universitete Danijoje nudžiugino tai, jog visą laiką žinojau savo tvarkaraštį pusmečiui į priekį, tad galėjau planuoti laisvą laiką ir keliones.
Danijoje neįprasta ir tai, kad atvažiavus į pristatymo savaitę susipažinau su be galo multikultūrine aplinka – čia buvo studentų iš Australijos, JAV, Kolumbijos ir kitų atokiausių nuo Lietuvos pasaulio kampelių, tad dabar turiu draugų ir Šri Lankoje.
Pažinti danus sekėsi truputį sunkiau, nei pažinti studentus latvius Rygoje, turėjau tik vieną pasirenkamą dalyką kartu su danais. Nustebino tai, kaip danai studentai laiko savo užrašus, visas tik kompiuteryje, ir būtiniausiai „Apple“. Pirmąją to dalyko paskaitą buvau vienintelė atėjusi su užrašine, dėl to pirmas įspūdis apie studentus Danijoje buvo toks, kad jie tikri Digital Natives (vertimas – technologijų karta). Keista pasirodė ir tai, jog paskaitos metu visi sėdi tyliai ir niekas neturi klausimų, netgi jei ko nors nesupranta. Studento darbas per paskaitą – užsirašyti pateiktos informacijos konspektą, čia studentai ne taip kaip Rygoje – nėra aršios konkurencijos, daugumas atsipalaidavę ir laisvi. Rygoje daug didesnis studentų įsitraukimas ir domėjimasis medžiaga, Danijoje buvo kiek keista paskaitose reikštis bene vienintelei. Galbūt tai susiję ir su tuo, kad danai apskritai uždaresni žmonės.
Nors mokintis Danijoje buvo daug lengviau vis dėl to buvo įdomu, o aplinka nuobodžiauti neleido. Čia sutikau ir su dviem vaikinais ir viena mergina iš Lietuvos bei daugeliu kitų tarptautinių studentų, kurie persikėlė gyventi į Daniją ilgesniam laikui. Buvo tikrai įdomu klausyti jų istorijų apie gyvenimą ir integraciją Skandinavijoje, nes pati norėjau suprasti ir geriau pažinti danišką kultūrą ir jų gyvenimo būdą.
Gyvenamąją vietą rasti buvo nelengva, bet kol studijavau buvau apsistojusi name, kurio savininkas danas, o žmona ukrainietė. Su jais sutarėme labai gerai. Gyvenau prestižiniame rajone, kur daugelis kaimynų buvo danų. Vaikštant gatvėse visuomet nulydėdavo vietinių šypsenos, tad susidarė įspūdis, kad jie tikrai laimingi ir savo tvarka patenkinti žmonės. Taip pat, danams labai svarbu lygybė, čia gyvenantiems mažai svarbi žmogaus išvaizda ar statusas, jų akyse visi yra lygūs, dėl to paprasta bendrauti ir su visais jie elgiasi adekvačiai. Komiška pasirodė tai, jog danai mėgsta laikytis tradicijų – net savo populiariuosius „Smørrebrød“ sumuštinius daro pagal receptą. Jiems labai svarbu taisyklės, turi jų daug ir jų laikosi.
Tiesa, danai skundžiasi, kad moka daug mokesčių, bet jie turi iš to grąžą – gerus kelius, nemokamus mokslus, medicinos pagalbą. Sumokėjus mokesčius procentais aišku, kur ir kiek mokesčių mokėtojo pinigų buvo paskirta – toks skaidrumas labai džiugino. Mokyklose patyčios neatrodo įprastas dalykas, jei kas nors panašaus nutinka, mokyklos darbuotojai pasirūpina šia problema. Danijos valstybės modelis socialiai atsakingas, o pati valstybė pasirūpina viskuo, kad užtikrintų gyventojų laimę. Danai džiaugiasi savo valstybe, nors girdėjau ir komentarų, jog čia nuobodu, o jų laimės paslaptis, manau, ta, kad jie rūpinasi ne tik aplinka, bet ir vienas kitu.
Malonu buvo ir tai, kad danai labai kreipia dėmesį į stilių, ypač vaikinai. Merginoms, kaip dauguma vyrų tvirtina, čia diegiamos feminizmo idėjos, tad jos myli save tokias, kokios yra. Bet iš pokalbių su keliais danais susidarė įspūdis, jog jie dažnai renkasi žmonas iš rytų Europos, nes tautietėmis pasirūpinti nėra lengva. Nors ir atrodo draugiški, danai yra gan uždari žmonės, nors ir norėtųsi juos pažinti geriau, dabar ryšį palaikau tik su keliais.
Ar norėtum grįžti į Daniją?
Taip! Magistro studijoms mielai grįžčiau į Kopenhagą, vėl prisijungčiau prie savo tarptautinio choro. Labai džiaugiuosi susipažinus su dar viena šalimi, jos kultūra ir Skandinavišku gyvenimo modeliu. Nors dėl to, kad esu ieškanti iššūkių, studijos Rygoje man labiau patinka, džiaugiuosi tuo, kad turėjau galimybę pamatyti ir kitokią mokslo pusę.
