Norvegijoje iki šiol dar neradusieji uogų ir grybų ar jų radę nedaug nusiminti neturėtų: jų sezonas šiek tiek vėluoja.
Šiemet itin intensyviai sausus orus keitė drėgni, o šiltus – šalti, tad sunku plačiai komentuoti visą uogų ir grybų sezoną, visgi Norvegijos grybų ir maistingųjų augalų asociacijos pirmininkė Ingrid Falconer Roe bando tą padaryti: „Iš esmės matome, kad grybai šiemet dygsta vėliau, nors kai kuriose vietose buvo pasirodę nemaži jų kiekiai ir vėl išnyko. Uogos sirpsta kiek vėliau nei įprastai, tačiau jau yra mėlynių, o greitai bus ir spanguolių”.
Žemumose yra nemažai tekšių, tačiau didesniame nei 800–900 metrų aukštyje dėl šalto šių metų oro jų yra mažai.
Federacija visgi tiki, kad sezonas bus geras, tačiau abejoja, jog metai bus rekordiniai.
Kiekvienais metais federacija iš visos šalies sulaukia ataskaitų apie esamą padėtį. Grybų kontrolės koordinatorė Anne Dorthe Sunde pažymi, kad pirmiausia turėtų būti pakankamai šilta ir lietinga, o vėliau oras turi atvėsti – tokios oro sąlygos paskatintų dygti grybus.
„Nebuvo atlikta daug tyrimų, bet pernelyg didelė sausra ir vėsūs orai sumažina grybų kiekį ir jų dydį. Vakarinėje Norvegijoje šiemet buvo kiek per šalta, pietinėje šalies dalyje prie kranto yra per sausa, aukštai esančiose vietovėse yra per vėsu. Čia, Romerike, aš radau šiek tiek voveraičių ir raudonviršių, tačiau nedideliais kiekiais, tad čia taip pat temperatūra gali būti per žema”, – sako A. D. Sunde.
Grybai paprastai randami tose pačiose vietose, tad jei žinote grybingą vietą, ten reikėtų tikrinti pirmiausia.
Rinkimo sezonas Norvegijoje sutampa su medžioklės sezonu, o kas penktas šalies gyventojas yra užregistruotas kaip medžiotojas.
Pastaraisias metais itin išaugo susidomėjimas uogų ir grybų rinkimu, žmonės ima atkreipti dėmesį į grybų ir uogų įvairovę.
„Buvo daug investuojama į vaikų ir šeimų su vaikais pritraukimą į gamtą”, – aiškina I. F. Roe.
Rugsėjo trečią žymima taip vadinama Grybų diena. Rudenį rytinėje Norvegijoje bus pradėtas pilotinis projektas „Turas su Turbo”, kuris tęsis ir pavasarį. Bus daug renginių, į kuriuos galės įsijungti šeimos su vaikais, gaminti tai, ką surinko, o rudenį bus gausu uogų ir grybų. Per išvykas į pajūrio teritorijas dalyviai daugiau sužinos apie valgomus dumblius. Pavasario išvyku metu meniu atsiras dilgėlės ir rūgštynės. Projekto principas tas, kad maistas gaminamas iš to, kas randama, neieškoma jokių specialių ingredientų.
Parengta pagal „Norway Today”.
