Suomių energetikos kompanija prašo surinkti šimtų arklių Švedijoje mėšlą ir siekia perdirbti jį į biokurą, skirtą namų šildymui, bei išgauti elektrą.
Bandomajam „Fortum” projektui pietinėje Švedijoje esančiame Bergslagene reikės mėšlo iš maždaug 400–500 šioje vietovėje esančių arklių.
Į arklides bus pristatomi sausi pakratai, o paskui bus surenkami kartu su mėšlu, deginami elektrinėse ir panaudojami namų Hälleforse apšildymui.
Šis projektas prasideda spalį, skaičiuojama, kad tai sudarys penkis procentus elektrinėse sukuriamos energijos.
„Arklių mėšlas šiandien yra svarbus gamtosauginis klausimas. Jei jis naudojamas tręšimui, pirmiausia turi pragulėti aštuonis mėnesius, kad nebeliktų bakterijų, o tuomet jis vis dar skleidžia metaną ir azoto oksidą, kurie yra kenksmingi aplinkai”, – naujienų agentūrai TT sakė Peras Harsemas iš „Fortum Horsepower”.
Ne taip kaip daugelis kitų, arklių mėšlas yra tinkamos konsistencijos ir drėgnumo, kad būtų naudojamas kaip kuras: „Pavyzdžiui, karvių mėšlas turi daugiau drėgmės ir negali būti deginamas”.
Siekdami naudos aplinkai, „Fortum” ieško vietinių tiekėjų ir prašo, kad vienoje arklidėje būtų bent 10–20 arklių – jog pasidengtų transporto išlaidos.
Šiuo metu Švedijoje yra apie 356000 arklių. Pasak P. Harsemo, jų kompanija suskaičiavo, kad yra įmanoma išgauti mėšlą iš 150000 arklių. Tai sukurtų pakankamai energijos visų namų Östergötlande ir Gotlande apšildymui.
„Viskas yra įmanoma. Mes to tikimės ir esame smarkiai susidomėję Švedija”, – sakė P. Harsemas.
„Fortum” nėra vieninteliai, norintys vystyti šią idėją. Atliekų perdirbimo kompanija „Renova” prieš 2017-ųjų FEI Europos jodinėjimo čempionatą Geteborge paskelbė gaminsianti energiją iš varžybose arklių paliekamo mėšlo.
„Ateityje šioje srityje gali atsirasti konkurencija. Tačiau paslaptis slypi tame, kad reikia žinoti, kaip viską reikia daryti tinkamai, ir mes daug investavome į geriausio būdo paieškas”, – apibendrina P. Harsemas.
Parengta pagal thelocal.se.
