Neįsivaizduojate, kas varžysis artėjančiuose Norvegijos parlamento rinkimuose ir kuo partijos skiriasi tarpusavyje? Štai trumpas supažindinimas su rugsėjo 11-ąją rinkimuose dalyvausiančiomis partijomis.
Konservatorių partija, (Høyre), 48 vietos parlamente, Erna Solberg (56), Norvegijos premjerė nuo 2013-ųjų
Premjerė Erna Solberg dalyvauja politikoje nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos, kai ji buvo savo gimtojo Bergeno savivaldybės tarybos narė. Ji turi Bergeno universiteto politikos mokslų diplomą, nuo 1989-ųjų yra parlamento narė, nuo 2004-ųjų – partijos vadovė. E. Solberg su vyru Sindre Finnesu, verslininku, buvusiu konservatorių politiku, turi du vaikus.
Nuo 2005-ųjų buvę opozicijoje, konservatoriai 2013-ųjų rinkimuose surinko 26,8 procento balsų ir suformavo centro kairės koaliciją su nacionalistine Progreso partija ir krikščionimis demokratais. 2016-ųjų gruodį, svarstant biudžetą, koalicija vos išvengė subyrėjimo.
Norvegijos konservatoriai ekonominiu atžvilgiu yra liberalūs, orientuoti į mokesčių mažinimą, jie tam skiria daugiau dėmesio nei socialiniam ar religiniam konservatizmui. Dabartinės apklausos rodo, kad partija rinkimuose surinktų apie 25 procentus – ne visai užtektinai, kad užtektų perrinkimui, tačiau ji lipa ant kulnų opozicinei Darbo partijai.
Darbo partija (Arbeiderpartiet), 55 vietos parlamente, Jonas Gahras Støre (57), Darbo partijos vadovas nuo 2014-ųjų
J. G. Støre buvo šalies užsienio reikalų ir sveikatos ministras Jenso Stoltenbergo vyriausybėje, o šiam tapus NATO generaliniu sekretoriumi, ėmė vadovauti Darbo partijai. Osle gimęs J. G. Støre studijavo Londono ekonomikos mokykloje ir Paryžiaus Sorbonos universitete, laisvai kalba prancūziškai. Su žmona sociologe Marit Slagsvold politikas turi tris vaikus.
Darbo partija laimėjo rinkimus 2005-aisiais ir 2009-aisiais, o net ir pralaimėjusi 2013-ųjų rinkimus surinko daugiau nei 30 procentų balsų.
Ši socialdemokratinės krypties partija didžiąją dalį pokario metų praleido vyriausybėje. Po rinkimų Darbo partija siektų didinti mokesčius. J. G. Støre savo kampanijoje taip pat atkreipia dėmesį į aplinkosaugos klausimus.
Progreso partija (Fremskrittspartiet), Siv Jensen (48), finansų ministrė (nuo 2013-ųjų), Progreso partijos vadovė (nuo 2006-ųjų), 29 vietos parlamente
S. Jensen Norvegijos nacionalistų partijoje yra nuo 1988-ųjų. Nuo 2006-ųjų vadovauja Progreso partijai, kuri iš populistinės prašalaitės tapo koalicijos partnere. Tiek S. Jensen, tiek jos partija turi griežtą antiimigracinį požiūrį.
Progreso partijos įtaka ėmė augti nuo šio amžiaus pradžios. Be S. Jensen, kita svarbi partijos politikė yra imigracijos ministrė Sylvi Listhaug, kovojanti už tai, jog į šalį patektų kuo mažiau prieglobsčio prašytojų.
Krikščionių demokratų partija (Kristelig Folkeparti), Knutas Arildas Hareide (44), partijos vadovas nuo 2011-ųjų, 10 vietų parlamente
Knutas Arildas Hareide, ekonomistas ir buvęs politikos patarėjas, Krikščionių demokratų partiją veda liberalesne kryptimi, dėl ko kyla svarstymų, kad partija gali nebepalaikyti konservatorių ir Progreso partijos koalicijos.
Centro dešinės partija remiasi tradicinėmis krikščioniškomis vertybėmis, nepritaria abortams ir tos pačios lyties asmenų santuokoms, tačiau pats K. A. Hareide dalyvavo 2016-ųjų homoseksualų eitynėse Osle. Kaip kitas svarbias sritis partija apibrėžia paramą besivystančioms šalims ir aplinkosaugos klausimus.
Centro partija (Senterpartiet), Trygve Slagsvoldas Vedumas (38), partijos vadovas nuo 2014-ųjų, 10 vietų parlamente
T. S. Vedumas buvo žemės ūkio ministras pastaraisiais metais, taip pat ir J. Stoltenbergo vyriausybėje.
Jei Centro partija surinks užtektinai balsų, tai yra tikėtina koalicijos su Darbo partija partnerė. Centro partijos užuomazgos yra praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio ūkininkų ir žvejų judėjimai, ankstesnis partijos pavadinimas yra Bondepartiet (Ūkininkų arba Valstiečių partija). Dabartinė partija pasižymi centristiniu požiūriu, dėmesiu žemės ūkiui, privačiai nuosavybei ir pasisako prieš Norvegijos narystę ES.
Liberalų partija (Venstre), Trine Skei Grande (47), partijos vadovė nuo 2010-ųjų, 9 vietos parlamente
T. S. Grande, buvusi mokytoja ir žurnalistė, yra parlamento narė nuo 2005-ųjų. 2015-aisiais ji boikotavo parlamento komiteto vizitą į Iraną, vadindama reikalavimą moterims prisidengti plaukus diskriminuojančiu, tačiau labiau žinoma dėl to, kad 2016-aisiais buvo pričiupta žaidžianti „Pokemon Go” parlamento posėdyje.
Centristinė, socialliberalių pažiūrų Venstre yra seniausia Norvegijos partija, įkurta 1884-aisiais. Kertinės partijos vertybės yra parama smulkiam verslui, švietimas, gerovės valstybė.
Kairioji socialistų partija (Sosialistisk Venstreparti, SV), Audunas Lysbakkenas (39), partijos vadovas nuo 2012-ųjų, 7 vietos parlamente
A. Lysbakkenas, kaip ir E. Solberg, kilęs iš Bergeno, kur dalyvaudavo kairiuosiuose judėjimuose prieš ES. J. Stoltenbergo vyriausybėje jis buvo Lygybės ministras, tačiau buvo priverstas atsistatydinti po fondų iššvaistymo skandalo.
SV partija pabrėžia kovojanti už „laisvės ir lygių galimybių visiems užtikrinimą”. Socialistinės krypties platforma daugiausia skiria dėmesį kovai su klimato kaita ir diskriminacija , remiamasi „ekonomika, kurioje dominuoja demokratinė nuosavybė”. Partija pasisako prieš Norvegijos narystę ES ir NATO.
Žaliųjų partija (Miljøpartiet De Grønne), Une Aina Bastholm (31) ir Rasmusas Hanssonas (62), viena vieta parlamente
Žaliųjų partija vengia tradicinės partijų hierarchijos ir turi 11 žmonių centrinį komitetą, o atstovo pozicija dalijasi vyras ir moteris. U. A. Bastholm studijavo politikos mokslus ir dirbo Norvegijos nevyriausybinėse organizacijose, susijusiose su aplinkosauga. R. Hanssonas, vienintelis partijos narys parlamente, jungtinę atstovo poziciją užimą nuo 2016-ųjų.
1988-aisiais susikūrusi Žaliųjų partija, nors ir teturi vieną vietą šalies parlamente, turi savo atstovų daugelyje Norvegijos savivaldos institucijų ir turi potencialo daryti įtaką rinkimų rezultatams. Partija pasisako už ekologišką žemdirbystę, inovacijas, darnią pramonę ir rūpestį gyvūnais.
Parengta pagal thelocal.no.