Vietiniai politikai pasišovė savivaldybę pietų Švedijoje kuo greičiau paversti pirmąja šalyje, kurioje įsigaliotų draudimas prašyti išmaldos.
Nuosaikiųjų partija – Liberalai ir Švedijos Demokratai, priklausantys Vellinge savivaldybės tarybai (kommunstyrelse) anonimiško balsavimo, vykusio antradienį, metu, pasisakė „už” išmaldos prašymo draudimą ir nurungė Socialdemokratų, Žaliųjų Partijas ir vietinę politinę partiją Nya Listan, pasisakiusius „prieš” draudimo įteisinimą.
Pastarasis nutarimas reiškia, kad nuo 2018-ųjų sausio mėnesio Vellinge savivaldybės viešosiose vietose ir keletoje miesto aikščių bus negalima prašyti išmaldos. Vis tik šiam pasiūlymui dar turi pritarti Skåne apygardos administracinė taryba (länsstyrelse), tačiau Nuosaikiųjų partijos pirmininkė tvirtina, kad jei pasiūlymas bus atmestas – ji pasiruošusi dėl to kovoti ir teisme.
„Aš suvokiu, kad tai sudėtinga situacija, tačiau tikrai nemanau, kad leisdami žmonėms prašyti išmaldos mes kaip nors kovojame su skurdu”, Carina Wutzler pasakojo naujienų tarnybai TT.
Dar 2011-aisiais metais Sala savivaldybėje taip pat buvo siekiama uždrausti išmaldų prašymus, tačiau tuomet apygardos administracinė taryba pasiūlymui nepritarė, argumentuodama, jog tai prieštarauja viešosios tvarkos įstatymams. Dėl šios priežasties, dabar, Vellinge, nuspręsta išmaldos prašymus riboti tik tam tikrose viešose vietose – tikimasi, kad tokiu būdu bus lengviau gauti pritarimą iš administracinės tarybos.
Wutzler teigia, kad žmonės, norintys padėti išmaldos prašantiems asmenims, turėtų aukoti įvairioms labdaringoms organizacijoms, o ne tiesiogiai dalinti savo pinigus.
Paskutiniu metu išmaldos prašymo draudimo tema Švedijoje tapo itin aktuali – tokia reakcija kilo dėl šiuo metu, kaip manoma, Skandinavijos šalyse gyvenančių nuo 3200 iki 3800 pažeidžiamų emigrantų iš Europos Sąjungos. Būtent šie asmenys ir sudaro didžiąją dalį išmaldos prašytojų gretų gatvėse.
Tuo tarpu pasiūlymo kritikai, tokie kaip Civilinių Žmogaus Teisių Gynėjai, ginčijasi, kad toks draudimas išnaudojamiems asmenims pakenktų gerokai stipriau nei juos išnaudojantiems.
„Jei Jums atrodo, kad skurdą galima paprasčiausiai nurašyti įstatymais, tuomet Jums neišvengiamai reikėtų taikytis į žmones, dėl kurių išmaldos prašantys asmenys atsidūrė gatvėse, o ne atvirkščiai”, praėjusiais metais piktinosi Civilinių Žmogaus Teisių Gynėjų Švedijoje generalinis sekretorius Robert Hårdh.
Vis gi, kaimyninėje Danijoje išmaldų prašymas gatvėse jau yra uždraustas, o pagal naujuosius šalies teisės aktus – netgi gali būti baudžiamas deportacija.
Parengta pagal thelocal.se
