Danijos vyriausybė siekia įvesti reikalavimus, kurie apribotų užsieniečių prieigą prie šalies gerovės sistemos.
Lėšos, kurias leistų sutaupyti šie apkarpymai, galėtų prisidėti prie kitų vyriausybės planuojamų mokesčių pertvarkų, praneša DK.
Naujosios vyriausybės pasiūlytos pertvarkos iš esmės neleistų ne Danijos piliečiams naudotis tam tikromis gerovės išmokomis (daniškai vadinamomis overførselsindkomster) nup pirmos jų apsigyvenimo šalyje dienos.
„Siekiame, kad žmonės, atvykę į Daniją, negalėtų sulaukti išmokų neįžengę į darbo rinką”, – DR aiškino šalies finansų ministras Kristianas Jensenas.
K. Jensenas nepatikslino, kokiomis tiksliai gerovės išmokų formomis negalėtų pasinaudoti Danijoje gyvenantys užsienio šalių piliečiai.
Tačiau ministras teigia, kad vyriausybės komiteto praėjusių metų lapkritį prieš dabartinės koalicijos suformavimą pateikta ataskaita parodė, jog būtų galima nemažai sutaupyti, atlikus išmokų apkarpymus šioje srityje.
„Aš įsivaizduoju, kad mes žiūrėsime į sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į skirtingus pasirinkimus dėl sukauptų lėšų. Manau, yra visiškai sąžininga, kad iš tų, kurie gauna gerovės išmokas, būtų reikalaujama pirmiausia patiems prisidėti prie šios šalies gerovės”, – aiškina ministras.
Ankstesnė socialdemokratų vadovaujama vyriausybė 2013 metais buvo priversta atsisakyti panašaus kaupimo reikalavimo vaikų išmokoms, kuomet Europos Komisija pranešė, kad Danijos išmokų taisyklės nedera su ES taikomomis taisyklėmis.
Tačiau nacionalistinė Danijos liaudies partija, parlamentinės koalicijos partnerė, teigė, jog panašių reikalavimų įvedimo galimybė turi būti svarbi diskusijų pristatant naują vyriausybės mokesčių planą parlamentui dalis.
„Mes visada buvome šio sumanymo vėliavnešiai ir siekėme apsaugoti mūsų gerovės sistemą”, – DR tvirtino partijos atstovas finansų klausimais René Christensenas.
Kaip vieną iš sričių, kurioje gali būti taupomos lėšos, D. Christensenas paminėjo valstybės suteikiamą stipendiją studentams (statens uddannelsesstøtte, SU).
„Į Daniją iš kitų šalių atvykstantys studijuoti žmonės turi visas teises į SU. Mes nemanome, kad taip turėtų būti”, – sako R. Christensenas.
Kad studentas gautų Danijos valstybės stipendiją, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
SU interneto puslapyje pateiktuose reikalavimuose nurodoma, jog Europos Sąjungos taisyklės numato, kad į stipendiją gali pretenduoti ES piliečiai, dirbantys 10–12 valandų per savaitę, dirbo Danijoje iki savo studijų pradžios arba yra išgyvenę šalyje bent penkerius metus.
Pagal Danijos įstatymus, ne ES piliečiai gali gauti SU, jei jie yra susituokę su Danijos piliečiu ar piliete, yra pragyvenę šalyje daugiau nei penkerius metus, persikėlė gyventi į šalį drauge su savo tėvais, studijuodami dirba, patenka į integracijos įstatymų numatytus atvejus arba priklauso šiaurinėje Vokietijoje gyvenančiai danų mažumai.
„Manome, kad turi būti prieinamas išsilavinimas, bet ne gerovės išmokos”, – įsitikinęs R. Christensenas.
Politiko teigimu, būtų sutaupyta „santykinai didelė suma”, jei užsienio piliečiai negautų SU, tačiau tikslius skaičius įvardinti atsisakė.
Kaip rodo pačios vyriausybės skaičiavimai, pasiūlytai mokesčių reformai reikia 15 milijardų kronų (maždaug dviejų milijardų eurų).
Parengta pagal thelocal.dk.
