Moderatai (nuosaikieji), pagrindinė Švedijos opozicinė partija, siekia sugriežtinti Švedijos pilietybės suteikimo taisykles ir siūlo naujų priemonių paketą, kuris, partijos tvirtinimu, paskatins integraciją ir geriau derės su kitų Šiaurės šalių bei Vokietijos taikomomis taisyklėmis.
Ketvirtadienį „Dagens Nyheter” nuomonių skiltyje Nuosaikiųjų partijos nariai Tomas Tobé ir Gunnaras Strömmer aiškino, kad Švedijos pilietybės suteikimo taisyklės yra nepakankamai griežtos, o kai kuriais atvejais netgi kliudo naujųjų šalies piliečių integracijai.
„Švedija turėtų būti atvira šalis (…) Tačiau tuo pat metu mes turime kelti reikalavimus: iš kiekvieno tikimasi didžiausių pastangų”, – straipsnyje teigia politikai.
Straipsnio autoriai tvirtina, kad šiandien Švedija skiriasi nuo savo Šiaurės kaimynių, kadangi tie, kurie kreipiasi dėl Švedijos pilietybės, teturi būti išgyvenę šalyje iš viso penkerius metus (o gyvenant su partneriu švedu ar švede bent dvejus metus, pakanka trejų metų).
Iš sesikreipiančių dėl pilietybės taip pat nereikalaujama kalbėti švediškai ar turėti šalies pilietinio suvokimo žinių, taip pat nėra teisinių priemonių, kurios leistų atimti pilietybę su terorizmu su terorizmu susijusiais atvejais.
„Visų pirma, pilietybė privalo būti vertinama labiau nei dabar. Antra, taisyklės, apibrėžiančios pilietybės įgijimą, turi būti suformuotos taip, kad skatintų integraciją. Trečia, mūsų taisyklės turėtų didžiąja dalimi derėti su taikomomis tokiose valstybėse kaip Šiaurės šalys ar Vokietija.
T. Tobé ir G. Strömmeris išvardijo šešias naujas priemones, kurios, jų nuomone, turėtų būti taikomos norintiems įgyti Švedijos pilietybę.
Pirmoji priemonė apima didesnius švedų kalbos mokėjimo įgūdžius, kurie, kaip sako politikai, „turi didžiulę svarbą integracijai”. Šie įgūdžiai turėtų būti pademonstruoti kalbos teste arba pateikiant galiojančius dokumentus iš universiteto.
Politikai taip pat nori įvesti reikalavimus asmenų gebėjimams užsidirbti pragyvenimui siūlydami, kad, pavyzdžiui jokia finansinė parama negali būti pagrindinis pajamų šaltinis.
Trečia, siūloma pratęsti laikotarpį, kurį asmuo privalo būti pragyvenęs Švedijoje, kad galėtų kreiptis pilietybės, nuo penkerių iki septynerių metų, kad tokiu būdu Švedijoje taikomos taisyklės „geriau dėrėtų su kitose panašiose valsybėse taikomomis taisyklėmis”.
Be to, politikai aiškina, jog taip vadinami „integracijos priedai” galėtų tekti tiems, kurie rodo pastangas integruotis, pavyzdžiui, gerai kalba švediškai ir užsidirba pajamų.
Penktoji priemonė apimtų galimybę atimti iš asmens Švedijos pilietybę, jei jis įvykdo rimtą nusikaltimą, pavyzdžiui, teroro išpuolį.
Galiausiai politikai mano, kad turėtų būti sugriežtintos paso saugojimo taisyklės ir šitaip sumažėtų dingusių ar pavogtų pasų skaičius. Praėjusiais metais pranešta apie daugiau nei 60000 prarastų ar pavogtų pasų. „Mes norime griežtesnių baudų nei esančios šiandien, kuomet pasas dingsta, naujojo paso galiojimo laikas turi būti trumpesnis, jei asmuo praneša, jog ankstesnis jo pasas buvo dingęs ar pavogtas”, – neabejoja politikai.
Centro dešinės vyriausybė, kovodama su pasų klastojimu, praėjusiais metais pakeitė taisykles: šiuo metu Švedijos pilietis per penkerius metus vietoj dingusio ar pavogto paso naują gauti dokumentą gali tik tris kartus.
Parengta pagal thelocal.se.
