Stokholmas yra vienas iš saugiausių pasaulio miestų, bent jau taip rodo naujas tyrimas. Tačiau perspėjama, kad bevirsdamas išmaniu miestu Stokholmas gali tapti pažeidžiamas kibernetinių atakų.
2017-ųjų Saugių miestų indeksas vertino 60 miestų pagal 49 kriterijus, sugrupuodami saugumo aspektus į keturias kategorijas: skaitmeninį, sveikatos, infrastruktūros ir asmeninį saugumą.
Stokholmas, vienintelis vertintas Švedijos miestas, atsidūrė aštuntoje vietoje. Sąrašo viršuje yra Tokijas, Singapūras ir Osaka. Pirmajame dešimtuke yra dar du Europos miestai (Amsterdamas šeštoje vietoje ir Ciurichas dešimtoje), taip pat Torontas, Melburnas, Sidnėjus bei Honkongas.
Švedijos sostinė pagal infrastruktūros kategoriją yra ketvirtoje vietoje, asmeninį saugumą – devintoje, sveikatos saugumą – dešimtoje, o skaitmeninį saugumą – 13 vietoje.
„Stokholmo infrastruktūra yra labai tvirta ir patikima, visgi situacija su kibernetiniu saugumu gerokai prastesnė, be to, neramina sveikatos saugumo vertinimas”, – sako Danas Smithas, Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto vadovas ir vienas iš ekspertų, apklaustų vykdant tyrimą.
Stokholmas, kuriame įsikūrę daugelis sėkmingų technologijų startuolių, tokių kaip „Spotify”, „iZettle” ar „Klarna”, užsitarnavo skaitmeninės scenos žvaigždės vardą, prie to prisidėjo ir planai tapti taip vadinamu „išmaniuoju miestu” bei Švedijos siekis tapti visuomene, kurioje nebenaudojami grynieji pinigai.
Tačiau Saugių miestų indeksas pabrėžia poreikį miestams, vystantiems išmanius sprendimus jų gyventojams, tuo pačiu stiprinti skaitmeninį saugumą. Ši žinutė ypač liečia Švediją, kurioje dar praėjusią savaitę kelios transporto kompanijos nukentėjo nuo kibernetinės atakos, dėl ko nebeveikė jų interneto puslapiai ir vėlavo traukiniai.
„Būtent tie miestai, kurie siekia tapti išmaniais, yra ypač pažeidžiami kibernetinių išpuolių. Suprantama, kuo mažiau grynųjų pinigų yra apyvartoje, tuo mažiau jų bus pavogta iš kišenių, o kuo daugiau ooeracijų vykdoma internetu, tuo daugiau jų bus pavogta tokiu būdu – tai nusikaltėlių logika. Tad neužtenka būti vien išmaniam, reikia būti dvigubai išmaniam”, – aiškina D. Smithas.
Vertinant pagal asmeninį saugumą, Stokholmas atsidūrė devintoje vietoje ir šiuo aspektu pirmauja Europoje.
Pastarieji teroro išpuoliai Europoje paveikė saugumo vertinimus: Stokholmas ir Amsterdamas yra vieninteliai Europos miestai, atsidūrę pirmajame dešimtuke. Tačiau tyrime pabrėžiama, kad mirtys dėl teroristinių išpuolių yra retesnės nei mirtys dėl kitų smurto apraiškų – 2015-aisiais dėl teroro atakų žuvo 30000 žmonių, dėl kitų žmogžudysčių – 440000 žmonių. 2016-aisiais Stokholmo regione užfiksuoti 26 mirtini smurtinių nusikaltimų atvejai.
Nepaisant sąlyginio saugumo ir tuo pačiu fakto, jog mirtimi pasibaigiantys smurto atvejai dažnėja, Švedija pastaraisiais metais pateko į tarptautinės žinaisklaidos antraštes dėl bandymų sieti gausią imigraciją su nusikalstamumu.
„Tokie mitai, pasitelkiami politiniams tikslams pasiekti, tiesiog nėra tiesa. Vieni situaciją regi per rožinius akinius, kiti tvirtina, kad viskas yra blogai, tačiau nė vieni nėra teisūs: tai nei socialdemokratų rojus, nei socialistų pragaras. Jei gyvenate Stokholme ir susiduriate tiek su teigiamais, tiek su neigiamais dalykais, tokie apibendrinimai gali išties pasirodyti kvailoki”, – aiškina Stokholme gyvenantis D. Smithas, anksčiau beveik visą gyvenimą praleidęs Didžiojoje Britanijoje.
Visgi nepavykęs savižudžio susisprogdinimas Stokholme 2010-aisiais ir tautą sukrėtęs 2017-ųjų balandžio 7-osios teroristinis išpuolis, kuomet sunkvežimį vairuojantis vyriškis rėžėsi į populiarią prekybininkų gatvę ir nužudė penkis žmones, gali priversti Švediją pakeisti požiūrį į saugumą sostinėje ir visoje likusioje šalyje.
„Mūsų vis dar laukia diskusija apie tai, kaip kuo labiau užtikrinti saugumą žmonių susitelkimo vietose. Stokholme labai paprasta važinėtis, ir šių metų įvykis priminė, kad Stokholmas ta prasme yra pažeidžiamas kaip joks kitas miestas”, – primena D. Smithas.
Pavyzdžiui, Švedija iš esmės buvo skeptiška stebėjimo kamerų naudojimo klausimu, tačiau pastaraisiais metais stebėjimo kamerų naudojimas padažnėjo, siekiant pažaboti nusikalstamumą ir gaujų susišaudymo atvejus.
„Šioje vietoje reikia klausti, ar yra dalykų, kuriuos galėtume padaryti, kad užtikrintume žmonių saugumą neapribodami jų laisvės. Daugeliu atvejų svarbiausia atrasti pusiausvyrą tarp skirtingų dalykų: ko mes norime kaip piliečiai ir kokią kainą esame pasirengę už tai mokėti. Kalbame ne tik apie finansinius kaštus, tačiau ir asmeninės laisvės apribojimus. Iš esmės ši pusiausvyra Stokholme palaikoma ganėtinai sėkmingai, daugelis atvykėlių galėtų patvirtinti, jog čia išėję vakare į miestą jaučiasi gerokai saugiau nei namuose”, – svarstė D. Smithas.
Parengta pagal thelocal.se.
