Nacionalistinė Danijos liaudies partija (Dansk Folkeparti, DF) siekia pakeisti taisykles ir neleisti užsienio piliečiams dalyvauti savivaldybės bei regioniniuose rinkimuose.
Ketvirtadienį parlamente prasidėjo atvira diskusija dėl partijos pasiūlymo įvesti taisykles, kuriomis būtų reikalaujama, kad ne Danijos piliečiai, siekiantys tapti kandidatais vietos rinkimuose, bent jau išlaikytų išsamų danų kalbos testą.
Opozicijoje esantys parlamentarai ir 2017-ųjų regioninių rinkimų kandidatai užsieniečiai išreiškė nepritarimą DF požiūriui.
Martinas Henriksenas, DF atstovas imigracijos klausimais, TV2 teigė, kad jo partija norėtų, jog rinkimuose dalyvautų vien Danijos piliečiai. Neturėdama savo nuostatai palaikymo iš kitų partijų, DF vis vien siūlo griežtesnius kalbos reikalavimus, teigia politikas. Dėl šios priežasties partija iš pradžių siūlo ne tokį griežtą variantą.
„Todėl mes bandysime ne tokį griežtą modelį: galėtume sutikti, kad dalysis turėtų suprasti ir galėtų kalbėti daniškai, jog dalyvauti Danijos demokratijoje. Tad siulome mažų mažiausiai atlikti danų kalbos testą”, – poziciją aiškina M. Henriksenas.
Danijos regioniniai ir savivaldos rinkimai vyks lapkričio 21-ąją. Visi Europos Sąjungos, Norvegijos ir Islandijos piliečiai, vyresni nei 18 metų ir turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Danijoje, gali balsuoti tiek savivaldos, tiek regioniniuose rinkimuose. Tuo tarpu visi užsienio piliečiai, vyresni nei 18 metų amžiaus, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Danijoje trejus ar daugiau metų iki rinkimų dienos, gali kandidatuoti rinkimuose.
Iš viso 355881 užsienio pilietis gali balsuoti 2017-ųjų savivaldos ir regioniniuose rinkimuose. Tai 33 procentais daugiau nei 2013-aisiais, rodo neseniai paskelbti Kopenhagos „smegenų centro” „Tænketank Europa” duomenys.
Iš šių asmenų 179989 yra ES piliečiai – keturi procentai visų, turinčių balso teisę Danijoje.
Rumunas Narcis George Matache, Socialdemokratų partijos kandidatas Šiaurės Jutlandijos regioniniuose rinkimuose, teigia, kad kalbos įgūdžiai neturėtų būti kliūtis dalyvauti vietos demokratijoje.
„Savivaldos ir regioniniai rinkimai padeda išrinkti žmones, kurie priima sprendimus dėl vietos bendruomenės: vandens jūsų čiaupe kokybės, oro, kuriuo kvėpuojate, kokybės, to, kaip sparčiai automobiliu nuvyksite į darbą, kaip greitai papulsite pas gydytoją. Su visais šiais dalykais susiduriate jau nuo pat pirmos atvykimo į vietinę bendruomenę dienos”, – aiškina N. G. Matache.
Vietos politikai turi atspindėti žmones, kuriems jie atstovauja, įskaitant ir užsienio piliečius, neabejoja kandidatas. „Turint omenyje, kokia svarbi Danijos kultūrai yra demokratija, negali būti taip, kad vietos bendruomenių piliečiams nebūtų atstovaujama. Kuo daugiau europiečių ir kitų tautybių piliečių įtraukiama į vietos politikos procesą, tuo labiau jie jausis prisirišę prie vietos bendruomenės ir jaus atsakomybę už ją”, – sakė N. G. Matache.
Rumunas, savo danų kalbos mokėjimo lygį apibūdinantis kaip „vidutinį”, teigia, jog užsienio piliečiai turėtų būti skatinami atstovauti savo bendruomenėms sprendimų priėmimo procesuose ir kalbos žinių trūkumas neturėtų užkirsti tam kelio.
„Nekalbėjimas daniškai ir kandidatavimas rinkimuose yra visiškai įmanoma, jei žmogus yra itin nusiteikęs ir suvokia sistemą pakankamai, kad jį iškeltų Danijos partija”, – tvirtina socdemų kandidatas.
„Aš išmanau Danijos politinę sistemą ir jos istoriją. Žinau, iš kur kilo kiekviena šalies partija ir kaip anksčiau atrodė politinė sistema. Tuo pasižymi tikrai ne kiekvienas mano kolega iš kitų Danijos partijų. Tad nepakankamas žinojimas apie Daniją nesisieja su įsitraukimu į vietos politiką. Į vietos politiką įsitraukiama dėl to, kas vyksta šiuo metu, dėl sunkumų, su kuriais susiduriama kasdien ir siekiama tai pakeisti”, – pasakojo politikas.
Parlamentarė Sofie Carsten Nielsen, Socialliberalų partijos (Radikale Venstre) atstovė imigracijos klausimais, gina užsienio piliečių teises dalyvauti vietos politikoje.
„Mes jau senokai sutarėme su savo ES kaimynais, kad visi ES piliečiai turi teisę balsuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose, jei jie gyvena toje šalyje”, – TV2 sakė S. Carsten Nielsen.
Tos pačios taisyklės taip pat taikomos užsienyje gyvenantiems danams.
„Kitose Europos valstybėse gyvenantys danai ten balsuoja. Lygiai taip pat balsuoja Danijoje gyvenantys ir dirbantys europiečiai. Taip žmonės įsitraukia į vietos politiką”, – teigia S. Carsten Nielsen.
N. G. Matache sako, kad daugelis europiečių vis dar nežino apie savo teisę balsuoti ar kelti kandidatūrą, nepaisant to, kad susitarimas tarp ES šalių buvo priimtas dar 1995-aisiais.
„Liūdna matyti, kad tik 2017-aisiais apie tai imta kalbėti žiniasklaidoje, ir iš karto kažkas mėgina protestuoti prieš tokią teisę”, – sakė politikas.
Jis pridėjo, kad priešinimasis užsieniečių dalyvavimui vietos rinkimuose dar labiau padidina balsavimo svarbą.
„Turėdami tokią teisę, privalome ja pasinaudoti. Dalykus, su kuriais vietos bendruomenėje susiduriame tik mes, ne Danijos piliečiai, pakeisti galime tik mes imdamiesi politinių veiksmų. Laimei, turime tam reikalingus įrankius. Galime pagelbėti toms partijoms, kurios linki mums gero. Jei pavargote nuo to, kad valdžia nuolat priima naujus įstatymus, kurie vis pasunkina jūsų padėtį ir didina nestabilumą, tuomet pasinaudokite jums suteiktomis teisėmis apginti save”, – ragina N. G. Matache.
Parengta pagal thelocal.dk ir „The Copenhagen Post”.
