Švedijoje socialiniam gyvenimui ypatingą įtaką daro finansai ir su jais susijusios veiklos svarbos didėjimas. Prie tokios išvados priėjo „smegenų centro” „Katalys” atliktas tyrimas.
Finansinės veiklos svarbos didėjimas Švedijoje labiausiai orientuotas į nekilnojamojo turto sektorių.
Nuo pasaulinės 2008-ųjų finansų krizės Švedijos bankai veikė beveik dvigubai pelningiau nei jų varžovai kitose Europos šalyse.
Kaip rodo naujausias UBS tyrimas, Stokholmas pasižymi antru didžiausiu pasaulyje būsto rinkos burbulu. Maža dienų, kuomet žiniasklaidoje nepasirodo pranešimų apie didžiulę būstų paklausą ir nekintančias kainas Stokholmo būsto rinkoje.
Tad kaip Švedija atsidūrė tokioje situacijoje? Esmė ta, kad Švedijos ekonomika daugiau nebepatiria augimo, kurį skatintų pelninga ir besiplečianti eksporto industrija, tuo tarpu bankų sektorius plečiasi. Švedijos bankuose šiuo metu esantys aktyvai keturis kartus viršija šalies BVP. Pagal šį rodiklį Švedija drauge su Nyderlandais pirmauja pasaulyje.
Taip Danielis Suhonenas iš „smegenų centro” „Katalys” drauge su Markusu Kalifatidesu iš Stokholmo ekonomikos mokyklos aiškina susiklosčiusią situaciją. Pokyčius daugiausia lemia viduriniosios klasės galimybės gauti paskolas su palankia palūkanų norma, kurios didesniuosiuose miestuose yra panaudojamos investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar skiriamos asmeniniam vartojimui.
Pasak abiejų ekspertų, finansų sektorius ėmė smarkiai dominuoti tiek ekonomikoje, tiek socialiniame gyvenime, tokiu būdu skatindamas procesus būsto rinkoje. Nesaugumas, nelygybė ir gerovės sistemos garbinimas būdingi šiandieninei Švedijos visuomenei ir rodo, kad ši yra smarkiai susijusi su finansinės veiklos svarbos didėjimu. O tokia situacija gali lengvai išvirsti į krizę.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
