Norvegijos policija antradienį pranešė mažoje Laplandijos bendruomenėje atskleidusi 151 atvejį dėl įtariamų seksualiniu išnaudojimu, įskaitant vaikų prievartavimus. Ši žinia sukrėtė visą šalį.
Įvykis dar labiau pabrėžė ilgalaikį valstybinių institucijų ir vietos samių bendruomenės tarpusavio nepasitikėjimą. Dauguma aukų ir įtariamųjų yra iš šios bendruomenės.
Tyrimas buvo pradėtas, kuomet praėjusiais metais dienraštis VG paskelbė 11 vyrų ir moterų liudijimus, kurie tvirtino buvę seksualiai išnaudojami Tysfjord, šalies šiaurėje už poliarinio rato esančioje savivaldybėje, turinčioje mažiau nei 2000 gyventojų.
Naujajame policijos pranešime informuojama apie 82 aukas, kurių amžius yra nuo ketverių iki 75 metų amžiaus, ir 92 įtariamuosius, iš jų trys yra moterys. Kai kurie patenka į abi kategorijas. Apie 70 procentų jų yra samių bendruomenės nariai. Daugelis taip pat yra religinio judėjimo laestadianizmo, XIX a. išsivysčiusios konservatyvios luteronų atgimimo atšakos, atstovai.
Kol kas kaltinimai pareikšti dviems asmenims dėl iš viso dešimties atvejų, praneša policija, pridėdama, kad netrukus gali sekti tolesni kaltinimai.
Tyrimas parodė, jog iš 151 seksualinio išnaudojimo atvejo (įskaitant 43 išprievartavimus, trijuose kurių aukos buvo vaikai) daugiau nei 100 atvejų buvo atmesti daugiausia dėl senaties termino. Kai kurie atvejai siekia netgi 1953-iuosius.
„Policija neturi pagrindo manyti, jog etniniai ar religiniai įsitikinimai gali paaiškinti tai, kas nutiko”, – spaudos konferencijoje sakė policijos pareigūnė Tone Vangen.
Tačiau ji pabrėžė, kad dėl tam tikrų šios bendruomenės „mechanizmų situacija sunkiau iškilo į paviršių”. Jos teigimu, kai kurie įtariamieji atgailai vietoj teisinių institucijų pasirinko religiją.
Egzistuoja „didelis poreikis palaikyti šeimos narius, kuomet į juos atsigręžia Norvegijos visuomenė”, – pridėjo T. Vangen.
Ji taip pat atsiprašė, kad, gavusi keletą skundų, policija nesiėmė veiksmų. Pareigūnės teigimu, policija girdėjo „aukų pasakojimus, jog skriaudikai sulaukė atleidimo iš savo religinės aplinkos, tad atvejų nagrinėti nesiimta”.
Larsas Magne Andreassenas, samių kultūros centro Tysfjord vadovas, AFP teigė besiblaškantis tarp „skausmo” ir „pasididžiavimo”.
„Skaudu pripažinti, kad per daugelį metų nutiko tiek daug išnaudojimo atvejų… netgi labai rimtų”, – sakė L. M. Andreassenas, tuo pačiu išreiškęs „pasidžiavimą, jog visuomenė pagaliau išdrįso nutraukti tylą”.
„Tysfjord atveju aukų tylėjimas buvo pasitiktas tokia pat tyla iš institucijų pusės. Esmė yra ne tiek tame, kad samiai turi kultūrinę problemą, kurią privalome spręsti, tačiau tame, jog niekas jų neklausė”, – neabejoja L. M. Andreassenas. Jo tvirtinimu, „per didelis lojalumas, pasitikėjimo institucijomis stoka ir faktas, kad policijai bei sveikatos priežiūros tarnyboms nepakako kompetencijos pamatyti, kas vyksta”, yra šios situacijos kaltininkai.
„Tai didžiulė visos apsaugos sistemos, turėjusios užtikrinti vaikų, patyrusių išnaudojimą Tysfjord, saugumą, nesėkmė”, – sako Anne Lindboe, Norvegijos vaikų ir jaunuolių atstovė.
VG pranešė apie atvejį, kuomet moteris vardu Liv tvirtino, kad jos tėvas buvo nuteistas dėl jos išprievartavimo, tačiau kiti vyrai ją prievartavo ar kitaip seksualiai išnaudojo per dešimties metų laikotarpį, kol jai sukako 19 metų.
Karlas Edvardas Urheimas, samių liaudies muzikos dainininkas, taip pat prisipažinęs vaikystėje buvęs išprievartautas, teigia, jog „žmonėms neįtikėtinai puikiai sekasi tylėti, ir tai piktina”.
„Faktų apimtis yra milžiniška. Tai maža bendruomenė ir tai, žinoma, turi įtakos”, – NTB sakė Tysfjord meras Toras Asgeiris Johansenas.
Samių yra apytikriai nuo 40000 iki 60000, tačiau juos sunku tiksliai suskaičiuoti dėl migracijos srautų ir etninio maišymosi.
Samių situacija kartais lyginama su Amerikos indėnų, tačiau, skirtingai nei Amerikoje, valdžia stengėsi ne kurti rezervatus, o įtraukti ir asimiliuoti samius. 1997-aisiais samiai sulaukė oficialaus atsiprašymo dėl diskriminacijos iš Norvegijos karaliaus Haraldo V.
Samiai taip pat gyvena šiaurinėje Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje, jie turi savo kalbą ir parlamentą.
Samių gyvenimo būdui, glaudžiai susijusiam su gamta, iškilo pavojus dėl kasybos, vėjo jėgainių ir medienos ruošos, dėl ko tampa sunkiau užsiimti elnių auginimu ar žvejyba.
Parengta pagal thelocal.no, „The Guardian” ir „The Washington Post”.
