Ar teko atkreipti dėmesį į skirtingų valstybių pasų spalvas? Pasirodo, paprastai visų pasų spalvoms pasirenkami keturių spalvų atspalviai: mėlynos, raudonos, žalios ir juodos.
Tiesa, greičiausiai atrodo, kad pasų spalvas numato šalių vyriausybės, tačiau iš tiesų nėra oficialių nurodymų, reglamentuojančių tinkamas pasų spalvas. Iš esmės apskritai nėra taisyklių, reglamentuojančių, kaip pasai turėtų atrodyti, tik siūlymai. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) rengia rekomendacijas dėl šrifto, jo dydžio, paso dydžio ir formato savo gide, skirtame mašininio skaitymo kelionės dokumentams (MRTD). Į šią kategoriją patenka ir pasai.
Visgi šiame dokumente nurodyta keletas svarbių reikalavimų: pasai privalo būti pagaminti iš medžiagos, kurią galima sulenkti taip, kad ši nesiraukšlėtų, ir mašininio skaitymo galimybė išliktų temperatūrai svyruojant nuo -10 iki 50 laipsnių, o santykiniam oro drėgnumui – nuo penkių iki 95 procentų.
Nors pasai dažniausiai yra tik nurodytų keturių pagrindinių spalvų, dėl konkretaus atspalvio gali būti daug variacijų. Daugelis šalių renkasi tamsesnius mėlynos, raudonos ir žalios atspalvius. Riboto spalvų pasirinkimo priežastį galima nuspėti: šalys renkasi paprastas, tamsias spalvas, nes jos atrodo solidžiai ir oficialiai. Rėkianti rožinė tokio įspūdžio nesudaro. Be to, kai pasas tamsios spalvos, mažiau matyti išsipurvinimai ir nusidėvėjimas. „Pasport Index” duomenų bazėje galima peržvelgti, kaip atrodo pasaulio šalių pasai.
Anthony Philbinas, ICAO komunikacijos vadovas, patvirtino, kad, kalbant apie pasus, „niekas nenurodo jų spalvos”. Iš esmės, jei, tarkime, JAV sumąstytų, kad jos piliečių pasai turėtų būti akinamai žalios spalvos, niekas to nesustabdytų, išskyrus sveiką protą.
Tačiau už to, kurią spalvą ir jos atspalvį šalis pasirenka, neretai slypi kokia nors reikšmė. Štai Europos Sąjungos valstybių pasų viršeliai dažniausiai yra burgundiško atspalvio. Turkijos paso spalvos pasikeitimas į burgundišką taip pat gali reikšti ir šalies norą prisijungti prie ES. Tuo tarpu Karibų valstybių bendrijos šalys naudoja mėlyną spalvą.
„Yra svarstymų, kad burgundiška spalva atspindi komunistinę kai kurių šalių praeitį”, – sako Hrantas Boghossianas, „Arton Group”, kuriai priklauso minėtoji interaktyvi „Passport Index” duomenų bazė, viceprezidentas. Jo teigimu, mėlynos spalvos pasai taip pat turi simbolinę reikšmę vadinamojo „Naujojo pasaulio” šalims Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Okeanijoje.
Kitoms šalims pasirenkama paso spalva gali būti reikšminga dėl religinių priežasčių, pavyzdžiui, tokioms musulmoniškoms valstybėms kaip Marokas, Pakistanas ar Saudo Arabija, kurių pasai yra skirtingų žalių atspalvių.
„Dauguma islamiškų valstybių renkasi žalią paso spalvą, mat ši užima svarbią vietą jų religijoje”, – aiškina H. Boghossianas. Žalia, kaip manoma, buvo mėgstamiausia pranašo Mahometo spalva, tai „gamtos ir gyvybės simbolis”. Ši spalva taip pat yra tokių valstybių kaip Afganistanas ar Iranas vėliavose.
Kai kurių šalių pasirinkimą nulemia siekis išsiskirti ar pabrėžti savo unikalumą. Pavyzdžiui, Šveicarijos pasas yra vaiskiai raudonas ir atkartoja vėliavos elementus, o Singapūro paso viršelis turi ryškų oranžinį atspalvį.
JAV paso spalvos ne kartą keitėsi: iš pradžių jis buvo raudonas, vėliau tapo žalias, o dabar – mėlynas. Žalias pasas simbolizavo pagarbos Benjaminui Franklinui išreiškimą.
Paso spalvos pasirinkimui įtakos turi ne tik kultūra ar istorija, bet taip pat ir praktiškumas bei gamybos proceso paprastumas.
„Pasų gamyba yra yra kruopščiai kontroliuojamas procesas, tuo užsiima tik keletas kompanijų pasaulyje”, – teigia H. Boghossianas.
Kalbant apie praktiškumą, tamsios spalvos, netgi tamsūs mėlynos ir raudonos atspalviai, atrodo oficialiau, ant jų ne taip matyti išsipurvinimo žymės. Tamsius pasus pasirinko tokios valstybės kaip Botsvanos Respublika, Zambija ar Naujoji Zelandija. Tiesa, pastarosios atveju juoda taip pat yra viena iš nacionalinių šalies spalvų.
Visgi išskirtinumo atžvilgiu, ko gero, labiausiai pasižymi norvegiški pasai: gyvų ir jaunatviškų baltos, turkio ir raudonos spalvos dokumentai ne ką mažiau dailiai atrodo ir juos atsivertus. H. Boghossianas Norvegiją mini kaip pavyzdį, kuomet pasai išnaudojami šalies savitumui pabrėžti.
2014-aisiais Norvegijoje paskelbtą konkursą dėl naujo dizaino dokumentams sukūrimo laimėjo „Neue Design Studio” pasiūlytas variantas, paremtas norvegiško kraštovaizdžio tema.
Puslapiuose matyti minimalistinės gražiausių šalies peizažų interpretacijos, kurios tam tikromis aplinkybėmis atsiskleidžia visu gražumu.
Norvegiško paso puslapius apšvietus ultravioletiniais spinduliais, jis sušvinta tikra šiaurės pašvaiste.
Šiaurietišku dizainu pasižymi ir Suomijos pasas. Kiekvieno lapo apačioje yra pavaizduotas elnias, tad jei nuobodžiaujantys keliautojai ima greitai vartyti dokumentą, atrodo, kad elnias bėga.
Dėl ultravioletinių spindulių pasikeičia ne tik Norvegijos pasas. Tokiomis pat aplinkybėmis atgyja ir Kanados pasas.
Visgi galima ilgai aptarinėti spalvą ir dizainą, tačiau pasai simbolizuoja kur kas daugiau nei vien geopolitinius ir ekonominius ryšius. „Neužmirškime, kad pasai visų pirmiausia priklauso žmonėms. Kai kuriems jie tampa užkarda, kitiems – teise keliauti”, – pastebi H. Boghossianas.
Šiuo metu vertingiausias pasaulyje, tai yra parankiausias kelionėms, yra Vokietijos pasas, į pirmąjį vertingiausių pasų sąrašo dešimtuką patenka visos Skandinavijos šalys (Danija ir Švedija užima antrąją vietą drauge su Suomija, Italija, Singapūru, Prancūzija ir Ispanija, Norvegija yra trečiojoje vietoje kartu su Liuksemburgu, Nyderlandais, Belgija, Austrija, Portugalija, Pietų Korėja ir Jungtine Karalyste). Lietuva dalijasi devintąją vietą drauge su Slovėnija, Slovakija, Lenkija ir Latvija.
Parengta pagal mentalfloss.com, telegraph.co.uk, passportindex.org ir travelandleisure.com.