Latvijos mokslo akademija pateikė 12 didžiausių mokslo pasiekimų 2017 metais sąrašą. Vienas pagrindinių – Organinės sintezės instituto darbas, kuriame išnagrinėtas molekulinis voratinklio atsiradimo procesas ir palygintas dirbtinio voratinklio šilko panašumas su natūraliu.
Kalbant paprasčiau, institutas nagrinėja, kaip gauti tokį dirbtinį šilką, kurį gamtoje sukuria vorai – savo tinklą jie suveja iš baltyminio pluošto, rašo „lsm.lv“. Ligi šiol, kaip susiformuoja toks pluoštas, nebuvo visiškai išnagrinėta, todėl dirbtiniu būdu nebuvo įmanoma sukurti kokybiško šilko. Natūraliai išgauti tokią medžiagą finansiškai nenaudinga – milijonas vorų per ketverius metus suverptų šilko, kurio užtektų vos vienam džemperiui.
„Mes siekėme išgauti vorų šilką. Tai puiki medžiaga – elastinga ir labai tvirta. Iš jos galima gaminti šarvuotas liemenes, kitą aprangą. Mūsų tyrimai būtini, kad šį procesą būtų galima komercializuoti ir medžiagą gaminti pramoniniu būdu“, – teigia Ekabas Firdmanis, Organinės sintezės instituto mokslinis bendradarbis.
Beje, pats institutas vorų neveisia – bendradarbiaujama su Švedijos kolegomis.
„Mūsų kolegos švedai Afrikoje ieško vorų, išskiriančių itin stiprų pluoštą. Tuomet jie nustato geną, atsakingą už pluošto molekulių formavimasi. Genas talpinamas į bakterijas, kurios kuria baltymą. Tokiu būdu išgaunama molekulė, kuri gamina vorų šilką“, – pasakoja Kristapas Jaunzemis, mokslininkas.
Latvijos mokslininkams pavyko sukurti metodą, kaip išgauti dirbtinį vorų šilką.
„Mes gavome dirbtines voro šilko gijas, tačiau kol kas ne tokias tvirtas, kokios jos yra gamtoje. Nors jų patvarumas siekia 25%, palyginti su natūraliomis, kol kas tai labiausiai patvarus pluoštas iš visų lig šiol kurtų“,– teigia p. Jaunzemis.
Jis įsitikinęs, kad be didesnių kliūčių jiems pavyks sukurti gijas, kurių tvirtumas bus kiek mažesnis nei natūralių.
Tačiau latviai ir švedai ne vieninteliai, kurie bando mokytis iš gamtos ir atkartoti jos procesus.
Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi biotechnologijų kompanija „Bolt Threads” taip pat skelbiasi atradusi būdą, kaip iš cukraus, vandens, druskos ir mielių gaminti dirbtinę voratinklio giją. Fermentacijos metu mielės gamina šilko baltymą skystu pavidalu – tai labai panašu į alaus gamybos procesą. Po tam tikro apdorojimo, skystas šilko baltymas drėgno verpimo būdu gali būti paverstas pluoštu taip kaip akrilas ir viskozė.
Amerikiečių įmonė šio audinio perspektyvas įžvelgia rūbų gamyboje, pradžioje aukštosios mados. Jie įsitikinę, kad savo produkciją suintersuotiems užsakovams galės pateikti jau šiais metais.
vz.lt; springwise.com
