Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad vis daugiau ir daugiau švedų rizikuoja nuskursti. Tų, kurie atsidūrė žemiau ES numatytos skurdo ribos, daugumą sudaro jaunimas, vieniši tėvai ir ne švedų kilmės gyventojai.
Švedijos statistikos agentūros („Statistiska centralbyrån”, SCB) praėjusį penktadienį paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonių, rizikuojančių atsidurti skurde pagal ES apibrėžimą, skaičius Švedijoje išaugo nuo 13 procentų 2008-aisiais iki 16 procentų 2016-aisiais.
Kita vertus, dirbančiųjų skurdo lygis (žmonių, kurie turi darbą, tačiau vis tiek atsiduria žemiau numatytos ribos) išliko santykinai stabilus – septyni procentai per praėjusius metus.
„Švedijoje jauni žmonės, vieniši vaikus auginantys tėvai ir kitose šalyse gimę žmonęs dažniau verčiasi su mažomis pajamomis, nepaisant to, kad jie turi darbą”, – teigiama Švedijos statistikos agentūros pranešime.
ES apibrėžimas numato, kad asmuo rizikuoja atsidurti skurde, jei disponuojamos pajamos vienam namų ūkio vartojimo vienetui yra mažiau nei 60 procentų nei šalies medianinė vertė. Skurdo rizika dažnai išreiškiama perkamosios galios standartais, kad tokiu būdu būtų atsižvelgta į pragyvenimo išlaidų skirtumus įvairiose šalyse.
2016-aisiais vienišų švedų vidutinės pajamos buvo 172000 kronų per metus, tuo tarpu vaikų turinčių ir kartu gyvenančių partnerių vidutinės pajamos buvo 275000 kronų per metus.
Europos Sąjungoje vidutinis dirbančių žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius šiuo metu yra 10 procentų. Daugiausia žemiau skurdo slenksčio atsidūrusių žmonių yra Rumunijoje (19 procentų), mažiausia – Suomijoje (trys procentai).
Vieniši dirbantys tėvai Švedijoje sudaro 16 procentų uždirbančių mažiau nei ES numatyta skurdo riba, tuo tarpu poros, gyvenančios su vaikais, sudaro tik keturis procentus.
Parengta pagal thelocal.se ir europa.eu.
