,,En to tre fire” – šeštokė Salomėja Paulauskaitė skaičiuoja savo klasės draugus lietuvius pagrindinėje mokykloje.
Ji suskaičiuoja aštuonis, kai visoje klasėje – 25 vaikai, kurių gimtoji kalba – lietuvių. Tai reiškia, jog beveik pusė moksleivių yra įvaldę kalbą, kurią supranta vos keli norvegai.
Ytterøy – tai Levanger savivaldybės dalis. Čia patekti galima su keltu, o būtent tai ir padarė daug lietuvių, ieškančių darbo ir maža vieta, kurioje yra 600 gyventojų, pasipildė 100 naujų – iš Lietuvos.
,,Manau čia saugu ir malonu. Tai maža sala, bet vietos čia pakanka. Lietuvoje dažnai bijodavau, kai kur nors reikėdavo eiti. Esu iš gan didelio miesto, o kai kurie žmonės ten buvo gąsdinantys. Čia viskas atvira ir laisva, mes žaidžiame ir vaikštome miške” – sako vienuolikmetė.
Iš lietuvių išmosta naujų dalykų.
Runar Nøst – taip pat vidurinės mokyklos mokinys, kaip ir Salomėja. Jis mano, kad yra šaunu, jog mokykloje pusė mokinių yra kilę iš Trondelago, o pusė – lietuvių imigrantų vaikai.
,,Įdomu išgirsti, kokios mokyklos yra jų šalyje. Taip pat išmokau šiek tiek lietuvių kalbos, o tai labai įdomu” – sako Runar.
Salos gyventojai lietuvius priima šiltai – bando pažinti atvykėlių kultūrą. Netgi mokinių meniu mokykloje sudaro ir lietuviškos virtuvės patiekalai.
,,Ragaujame ir naujų patiekalų iš jų šalies. Mano mėgstamiausias pyragas, beje, yra lietuviškas” – šypsosi Runar.
Susipažįsta su nauja kultūra
Ytterøy mokyklos direktorė Oddrun Laugsand, sako, jog mokykla atsakingai žiūri į lietuvių ir norvegų ryšį.
,,Keli lietuviai dirba mokykloje ir į kalbos skirtumus mes kreipiame dėmesį. Saloje esantis viščiukų fabrikas tai pat džiaugiasi lietuviais, tad situacija visiems saloje yra ,,win-win” (laimėjimas – laimėjimas)” – pasakoja mokyklos direktorė Laugsand.
,,Žinoma norime geriau susipažinti su lietuvių kultūra ir šalimi, tad gegužę visas mokyklos personalas vyks į Lietuvą. Ten, tarp daug kitų dalykų pamatysime lietuviškąją švietimo sistemą, iš kurios čia atvyko daug mokinių” – toliau pasakojo mokyklos direktorė.
Verslas priklauso nuo lietuvių
,,Ytterøykylling AS” – tai viščiukų fabrikas, kuris daugumai lietuvių saloje tapo pajamų šaltiniu. Čia 80 iš 100 darbuotojų yra lietuviai. Firma – tai didžiausia maisto gamykla saloje ir pasak jos vadovo Lasse Kjønstad, kompanija gerbia ramų salos gyvenimą ir yra dėkingi lietuviams už tai, kad prisideda prie salos klestėjimo.
,,Žinome, jog be Ytterøykylling čia būtų daug ramiau ir tą gerbiame” – sako jis.
Darbo migracija – būtina
Lietuviai į Ytterøy ėmė važiuoti prieš dešimt metų. Fabrikas pritraukė darbo imigrantus, kurie atlieka tai, ko dažnai nenori dirbti norvegai. Reidar Almås – vyresnysis tyrėjas iš kompanijos Ruralis, buvusio Norvegijos kaimų tyrimo centro tyrėjas ir Trondheimo mokslo ir technologijų universiteto profesorius. Jis įsitikinęs, jog darbo migrantai padeda gyvuoti kaimams ir mažai apgyvendintoms vietovėms. Bent trumpam laikui.
,,Vis dėl to ne visuose kaimuose veikia fabrikai, kuriuose gali dirbti daug žmonių. Dėl to nenoriu daryti išvados ir taikyti ją visiems, bet manau, kad Ytterøy saloje buvo padaryti protingi sprendimai įdarbinant ir integruojant imigrantus. Ytterøy ir kitos vietos, susiję su vištiena ir fermomis nedaug kuo skiriasi – visur praverčia imigrantų darbas” – sako Reidar Almås.
Lietuviai į salą vis dar keliauja, o didėjanti imigracija kelia šalies ekonomiką. Prieš 20 metų, pasak Norvegijos statistikos biuro, šalyje imigracija buvo negausi dėl prastesnių ekonominių sąlygų ir mažesnio pabėgėlių skaičiaus.
Šaltinis: nrk.no
