Švedijos centrinio banko vadovas paragino imtis mokėjimų sistemos kontrolės. Pasigirsta perspėjimų, kad visiškai skaitmeninė mokėjimų sistema gali būti neatspari sukčiavimams ir puolimams.
Vis dar nedaug švedų baiminasi dėl pavojų, kurie gali ištikti šaliai atsisakius grynųjų, tačiau susirūpinusių skaičius auga.
Dauguma pirkėjų jau dabar sako apsieinantys be grynųjų pinigų, o parduotuvės ir kavinės vis dažniau atsisako priimti banknotus ir monetas dėl kaštų ir galimos rizikos. Tačiau iki šiol nebuvo girdėti didelės kritikos grynųjų atsisakymui.
„Kitose šalyse suvokimas, kad visuomet negali pasitikėti valdžia, yra didesnis. Švedijoje žmones sunku mobilizuoti”, – tvirtina Christianas Engströmas, buvęs Piratų partijos atstovas Europos Parlamente ir senas grynųjų atsisakymo oponentas.
Rizika, kuriai kitos šalys nesiryžtų
Tačiau yra ženklų, jog toks požiūris gali keistis. Vasarį Švedijos centrinio banko (Riksbanko) vadovas Stefanas Ingvesas perspėjo, kad Švedija greitai gali atsidurti tokioje situacijoje, kuomet visus mokėjimus kontroliuos privataus sektoriaus bankai. S. Ingvesas paragino priimti naują įstatymą, kuris užtikrintų viešąją mokėjimų sistemos kontrolę, teigdamas, kad galimybė atlikti ir gauti mokėjimus yra toks pat „bendrasis gėris” kaip ir gynyba ar teismai.
„Dauguma piliečių jaustųsi nepatogiai, jei šios socialinės funkcijos būtų perduotos privačioms kompanijoms. Turbūt akivaizdu, jog Švedijos pasirengimas rimtos krizės ar karo atveju susilpnėtų, jei iš anksto būtume nenusprendę, kaip namų ūkiai ir įmonės mokėtų už kurą, maistą ir kitus svarbiausius dalykus”, – teigia S. Ingvesas.
Jo pastebėjimai skatina nerimo dėl visuomenės be grynųjų atsiradimą viešosiose diskusijose, sako Björnas Erikssonas, 72 metų buvęs policijos komisaras ir „Grynųjų maištininkų” („Kontantupproret”) grupės vadovas.
Iki šiol „Kontantupproret” buvo nevertinama, į ją žiūrėta kaip į vyresniųjų balsą ir technologinį atsilikimą, teigia B. Erikssonas.
„Kai sistema tampa visiškai skaitmenizuota, nebelieka ginklų tiems atvejams, jei kažkas ją išjungtų. Jeigu Vladimiras Putinas įsiveržtų į Gotlandą, didžiausią Švedijos salą, to pakaktų nulaužti mokėjimų sistemą. Jokia kita šalis net nepagalvotų pasiryžti tokiai rizikai”, – aiškina B. Erikssonas.
Jo nuomone, šiuo atžvilgiu Švedija gerokai nutolsta nuo savo žymiosios lagom („tiek, kiek reikia”) savokos ir tampa „100% ekstremali”, tiek pasitikėdama bankais.
„Tai politinis klausimas. Mes paliekame šiuos sprendimus keturiems pagrindiniams bankams, kurie formuoja monopolį Švedijoje”, – tvirtina B. Erikssonas.
Visiškai atsisakyti grynųjų – naivu
Jokia technologijomis paremta sistema nėra visiškai atspari trikdžiams ir sukčiavimui, teigia skaitmeninio saugumo konsultantas Mattias Skarecas. Jo teigimu, dabar Švedija yra pasidalinusi į dvi stovyklas: pirmoji sako „mes mylime technologijas”, tuo tarpu antrajai to visai nereikia. „Būtų naivu galvoti, jog galime visiškai atsisakyti grynųjų ir pereiti prie technologijų”, – sako M. Skarecas.
Jis atkreipia dėmesį į mokėjimų kortele problemas, kurias per pastaruosius metus patyrė du Švedijos bankai, taip pat skaitmeninę autorizacijos sistemą, leidžiančią žmonėms atlikti identifikaciją mokėjimo tikslais naudojantis telefonu. Sukčiai jau išmoko išnaudoti sistemos ypatumus, kad išviliotų iš žmonių dideles pinigų sumas.
M. Skareco teigimu, geriausiu atveju švedai tiesiog nėra tokie saugūs, kaip atrodo, blogiausiu – informacinių technologijų infrastruktūra yra sistemiškai pažeidžiama. „Mums pasisekė, kad žmonės, žinantys, kaip šią sistemą nulaužti, yra geriečių pusėje, bent kol kas. Tačiau mes nežinome, kaip viskas vystysis toliau. Šiandien ne taip paprasta įvykdyti išpuolį prieš įrenginius, tačiau ateityje gali tapti paprasčiau”, – aiškina specialistas.
Skaitmeniniai mokėjimai – privalumai ir trūkumai
Bankai pripažįsta, jog skaitmeniniai mokėjimai gali būti lygiai taip pat pažeidžiami kaip ir mokėjimai grynaisiais.
„Žinoma, yra žmonių, galinčių pakenkti, bet šis mokėjimų būdas nėra pažeidžiamesnis nei kiti”, – sako Peras Ekwallis, populiarios mobilių mokėjimų sistemos „Swish” atstovas spaudai.
„Dėl „Swish” mokėjimai tapo saugesni ir pigesni”, – teigia P. Ekwallis, o bankai primena, jog nėra didelės prasmės priešintis tendencijai, kurią skatina patys vartotojai.
Tačiau neseniai atlikta apklausa atskleidė švedų nerimą: beveik septyni iš dešimties teigė norintys, kad pasirinkimas mokėti grynais išliktų, o tik 25 norėtų visuomenės, kurioje visiškai nėra grynųjų pinigų. Abiejose politinio spektro pusėse esantys parlamentarai išreiškė savo susirūpinimą.
„Jei kontroliuoji „Visa” ar „MasterCard” priklausančius serverius, kontroliuoji visą Švediją”, – aiškina Ch. Engströmas.
Parengta pagal „The Guardian”.
