Įtemptų derybų savaitės, per kurias Danija atsidūrė ant didžiulio masinio streiko ribos, praėjusio šeštadienio vakare baigėsi.
Kalbos tarp Danijos valstybės, regionų ir savivaldybių darbdaviams atstovaujančių derybininkų vienoje pusėje ir valstybinio sektoriaus darbuotojų kitoje baigėsi trapiu susitarimu (daniškai – overenskomst), reikalaujančiu vengti valstybinio sektoriaus darbuotojų streiku pasireiškiančio konflikto.
Tokio pobūdžio streikas būtų turėjęs didelės įtakos viešosioms paslaugoms visoje šalyje, įskaitant sveikatos apsaugą, transportą, švietimą ir kalėjimų veiklą.
Tačiau šeštadienio vakarą oficialiojo taikintojo Forligsinstitutionen (FI) paskelbtas susitarimas reiškia naujas sąlygas 750000 viešojo sektoriaus darbuotojų.
Esminiai susitarimo aspektai taip pat buvo paskelbti šeštadienio vakarą. Sutarta, kad valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai per artimiausius trejus metus išaugs 8,1 procento. Susitarimas taip pat turėtų garantuoti apmokamas pietų pertraukas, nors tikslios šio aspekto detalės išlieka neaiškios.
Danijos regionų, valstybinio sektoriaus, apimančio didžiąją dalį sveikatos paslaugų, darbuotojams taip pat numatytas 8,1 procento atlyginimų augimas per trejus metus, 6,1 procento skirta „tikriems” atlyginimo šuoliams, o likę du procentai – taip vadinamiems „fondams” mažai uždirbantiems, kad būtų užtikrinta pajamų lygybė, rašo Politiken. 500 milijonų kronų (67 milijonai eurų) taip pat bus skirta socialinių darbuotojų ir slaugytojų samdymui. Dėl apmokamų pietų pertraukų yra suderėta įvairiais lygmenimis, priklausomai nuo atskirų profsąjungų, su kuriomis pasiektas susitarimas, pavyzdžiui, akademinio sektoriaus darbuotojams suteiktos pietų pertraukos mainais už 0,35 procento atlyginimo susitarimo.
Kiti regionų darbuotojų susitarimai apima su nedarbingumu dėl nevaisingumo gydymo ar vaikų susirgimais bei atostogomis susijusius klausimus.
Tiek valstybės, tiek regionų darbuotojai sutarė dėl atlyginimų suderinamumu su privačiu sektorium.
Savivaldos darbuotojai sutarė dėl panašaus atlyginimų išaugimo ir apmokamų pietų pertraukų.
Savivaldybės įdarbinti mokytojai nepasiekė naujo susitarimo dėl darbo valandų, dalį reikalavimų sudariusio elemento. Tačiau buvo įkurta komisija iššūkiams, susijusiems su dabartiniu susitarimu, spręsti.
Viešojo sektoriaus inovacijų ministrė Sophie Løhde, derybų procese atstovavusi valstybei, sekmadienį transliuotojui DR sakė nesijaučianti, jog galutinis pasiūlymas yra pernelyg dosnus iš darbdavių pusės.
S. Løhde atsakas nuskambėjo po Danijos darbdavių konfederacijos (DA) komentarų, tvirtinančių, kad susitarimo kaina yra per didelė ir gali daryti įtakos privačių darbuotojų konkurencingumui.
DA vadovas Jacobas Holbraadas teigė, kad 8,1 procento užmokesčio pakilimas per trejus metus yra ženkliai didesnis nei 6,9 pakilimas per metus, koks pernai buvo sutartas tarp valstybės institucijų ir privačių darbuotojų.
„Viešojo sektoriaus susitarimų lygmuo yra ženkliai didesnis. Tai neramina, kadangi egzistuoja rizika, jog gali būti paveiktas privataus sektoriaus atlyginimų lygmuo, kas Danijoje sukeltų augimo sustabdymą ir darbų netekimą”, – aiškina J. Holbraadas.
Tačiau S. Løhde 27 milijardus kronų (3,6 milijardo eurų) Danijos valstybei kainavusį susitarimą pavadino „ekonomiškai gyvybingu”.
„Viskas baigėsi iš esmės geru ir tikrai ne prasčiausiai ekonomiškai gyvybingu susitarimu. Dar daugiau, mes galėjome įnešti nusiraminimo į viešojo sektoriaus darbo rinką ne tik pasiekdami susitarimą su valstybe, bet ir su regionais ir savivaldybėmis”, – sakė ministrė.
Šeštadienio susitarimas tarp viešojo sektoriaus darbdavių ir dabuotojų dar turi būti patvirtintas profesinių sąjungų.
Parengta pagal thelocal.dk.
