Vaizdo įraše, kuriuo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose, JAV televizijos kanalo „FoxBusiness Network” laidos vedėja Trish Regan pareiškė, kad danai vengia darbo ir sunkiai įgyja išsilavinimą, o galiausiai palygino Skandinavijos šalį su krizės purtoma Venesuela.
Vaizdo įrašas prasideda protestų prieš vyriausybę Venesueloje vaizdais ir kalbomis: „Siaubingas vaizdas. Stinga maisto, sveikatos apsaugos sistema neveikia, baisi bedarbystė. Smurtas, plėšikavimas, įsigalėjusi korupcija. Taip atrodo Venesuelos socializmas, ir padėtis tik blogėja”.
„Bet demokratai, kalbėdami apie socializmą, sako: „Mes nekalbame apie Venesuelą, mes kalbame apie Daniją! Kaip sakė Williamas Shakespeare’as, kažkas supuvę Danijoje”, – sakė laidos vedėja.
Tai nėra tiksli citata ir tikrai ne vienintelis klaidingas T. Reagan laidos elementas.
"Nobody's incentivized to do anything because they're not going to be rewarded. Denmark, like Venezuela, has stripped people of their opportunities. Is that the direction that we want to go in? Bernie Sanders likes it. [Alexandria Ocasio-Cortez] likes it. And a lot of young Democrats are looking at these two as their future." —Trish Regan
Posted by Fox Business Voices on 2018 m. rugpjūčio 12 d., sekmadienis
„Nemokami dalykai Danijoje nėra tokie jau nemokami”, – aiškino laidos vedėja ir teigė, kad šalies „aukščiausias federalinis mokestis” sudaro 56 procentus: „Kitaip tariant, Danijoje visi dirba vyriausybei!”
Nors mokesčiai Danijoje, kaip rodo praėjusių metų ekonomikos tyrimų centro OECD analizė, yra didžiausi iš visų išsivysčiusių šalių, jie nėra tokie dideli, kaip pranešė „Fox Business”.
Daugiausiai uždirbančių (tų, kurių metinės pajamos didesnės nei 542283 kronos) šią sumą viršijančioms pajamoms taikomas padidintas mokesčių tarifas, vadinamas topskat, galintis apimti daugiau nei 50 procentų, tačiau tai bet kokiu atveju nėra bendras mokesčių tarifas.
Kaip rodo Danijos mokesčių ministerijos 2016-ųjų duomenys, vidutinis bendras pajamų mokestis sudaro apie 34 procentus pajamų.
Danijos Finansų ministras Kristianas Jensenas į šį reportažą pirmiausia atsakė savo „Twitter” įrašu: „Tai danai nenori dirbti? Pagal OECD statistiką, esame 11 aukščiau nei JAV! Dirbame daug daugiau nei amerikiečiai ir tuo pačiu pasižymime geriausiu darbo ir privataus gyvenimo bei poilsio balansu. Jums reikėtų atvykti į Daniją, jei drįstate prieštarauti faktams”.
T. Regan taip pat tvirtino, kad tik trijose iš 98 Danijos savivaldybių 2013-aisiais darbo lygis peržengė 50 procentų.
„Ir niekas nenori dirbti”, – be jokio patvirtinančio įrodymo sakė žurnalistė.
Pasak Danijos statistikos agentūros, šalies darbo lygis 2013-aisiais tarp 16-67 metų amžiaus žmonių buvo 67 procentai, o nuo to laiko išaugo iki 70,1 procento. JAV darbo statistikos biuro duomenimis, 2013-aisiais šis skaičius šalyje buvo 58,7 procento, o pastaruoju metu – 60,5 procento.
Dar viena T. Regan įžvalga – Danijos studentiška paskola (Statens Uddannelsesstøtte, SU), iš dalies padengianti besimokančiųjų pragyvenimo išlaidas: „Mokykla, universitetas nemokami, nuostabu. Pagal jų programą reikėtų mokytis penkerius metus. Bet matote, viskas ne tik nemokama, bet jums dar ir moka, už tai, kad mokotės – 990 dolerių per metus, neblogai, ką? Žinote, kas nutinka paskui? Niekas nepabaigia mokslų, jie tiesiog lieka universitete”.
2017-ųjų Danijos statistikos agentūros tyrimas rodo žymų vidutinio laiko, praleidžiamo aukštojo mokslo institucijose, sutrumpėjimą. Vidutinis laikas, per kurį įgyjamas magistro laipsnis, nuo 2012-ųjų iki 2016-ųjų Danijoje sutrumpėjo trimis mėnesiais, o bakalauro laipsnis paprastai įgyjamas per trejus metus. Tai atspindi valdžios pastangas trumpinti mokymosi laiką ir griežtesnes SU suteikimo taisykles.
T. Regan taip pat tvirtina, kad „vienas asmuo, kuris mokėsi Danijoje” sakė, jog „visi studentai Danijoje nori tiesiog atidaryti kavines”.
Kaip rodo 2018-ųjų vyriausybės ataskaita, 2015-ųjų duomenimis, apie 90 procentų magistro laipsnį turinčių žmonių antraisiais metais po mokslų baigimo dirbo, o 25-64 metų amžiaus magistro laipsnį turinčių asmenų kategorijoje iš visų OECD šalių Danija yra aštuntoje vietoje.
Ta pati ataskaita rodo, kad nuo 1985-ųjų magistro laipsnį turinčių žmonių įsidarbinimo lygis buvo toks pat ar aukštesnis, lyginant su bendru valstybių įsidarbinimo lygiu.
“Danija, kaip ir Venesuela, atima žmonių galimybes”, – tokia išvada baigiasi reportažas.
Nekalbant apie klaidingai pateiktus faktus, atrodo, kad T. Regan monologo tikslas – įrodyti, kad Danijos socialinės gerovės modelis šalį pavertė „socialistine” ir panašia į Venesuelą, kai realybėje joje veikia rinkos ekonomika.
s ekonomika. Nekalbant apie klaidingai pateiktus faktus, atrodo, kad T. Regan monologo tikslas – įrodyti, kad Danijos socialinės gerovės modelis šalį pavertė „socialistine” ir panašia į Venesuelą, kai realybėje joje veikia rinkos ekonomika.
