Kovodama su nusikalstamumu, Göteborgo miesto valdžia planuoja pertvarkyti parką, kad šis taptų saugesnis.
„Brunnsparken ir Nordstan lengva įsigyti narkotikų, o policija nieko nedaro”, – sako 29-erių Julia iš Göteborgo, šešerius metus dirbanti spurgų kioske Brunnsparken.
Šią vasarą jos pamainos metu įvyko kova ir žmogžudystė, tad Julia džiaugiasi policijos pareigūnais, kurie po incidentų ėmėsi čia patruliuoti.
Žmonės stengiasi vengti Brunnsparken, sako Rikardas Ljungrenas iš Göteborgo nuosavybės savininkų asociacijos: „Čia retai išvysi kažką daugiau nei žiurkes ir balandžius, o viešasis tualetas dažniausiai naudojamas ne pagal paskirtį – tai narkotikų įsigijimo vieta”.
Ši Göteborgo centre esanti vieta ilgus metus pasižymi didžiausiu nusikalstamumu mieste. Dabar valdžios atstovai sugalvojo naują planą kovoti su nusikalstamumu Brunnsparken – jis bus pertvarkytas.
Göteborgas skirs apie 20 milijonų kronų projektui, paversiančiam parką saugesniu ir jaukesniu, sako projekto vadovo pavaduotoja Emma Johansson. Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, statybos prasidės 2019-ųjų sausį ir baigsis tų pačių metų pavasarį arba vasarą.
Parke liks mažiau medžių, todėl vieta taps atviresnė, o naujų medžių lapija bus retesnė. Augalai bus aukštesnėse vietose, kad pagerėtų matomumas. Bus pagerintas apšvietimas, geriau apšviesti pėsčiųjų takai. Taip pat planuojamos naujos medinės vietos sėdėti, kad susitikimų vietos taptų atviresnės.
Nuosavybės savininkų asociacija jau papuošė medžius, tad gyventojai gali justi būsimus pokyčius.
Tačiau pokyčiai turėtų apimti ne tik dizainą, įsitikinusi 62-ejų Margarita iš Göteborgo: „Džiaugčiausi, jei vakarais ir naktimis čia būtų daugiau policijos pareigūnų ir saugumą užtikrinančių darbuotojų”.
Göteborgo policijos pareigūnė Helene Ramsmo pabrėžia, kad pastaraisiais metais nusikalstamumas sumažėjo visame mieste, įskaitant ir Centrum rajoną, kur yra Brunnsparken.
Tačiau, kaip rodo statistika, ši vieta, apimanti Brunnsparken, prekybos centrus ir traukinių stotį, tebepasižymi didžiausiu nusikalstamumu mieste.
H. Ramsmo taip pat pridėjo, kad vietos policija kovai su narkotikų prekyba pasitelkė visos šalies pajėgas ir nuolat patruliuoja parke, nors konkrečiai Brunnsparken atskiro biudžeto neskirta. H. Ramsmo negalėjo pateikti reguliariai šioje vietoje patruliuojančių pareigūnų skaičiaus.
„Mes turime paskirtus išteklius, jų dydį numato vyriausybė. Esu įsitikinusi, kad galime pasiekti daugiau bendradarbiaudami, pavyzdžiui, su miestu”, – aiškina pareigūnė.
Kitos pastangos krenta ant nevyriausybinių organizacijų ir nuosavybės savininkų pečių, teigia Julia Härkönen. Pavyzdžiui,miestas ir nevyriausybinės organizacijos įrengė palaikymo jauniems pažeidžiamiems žmonėms įstaigą Nordstan.
Nekilnojamojo turto kompanija „Vasakronan” yra viena iš nuosavybės savininkų Brunnsparken, prisidedančių prie pertvarkymo. Regiono vadovė Kristina Pettersson Post sako planus vertinanti optimistiškai, o vis atsirandantys asmenukėms besifotografuojantys žmonės rodo, kad viskas jau pasisuko tinkama linkme: „Praėjusią žiemą žmonės Brunnsparken ėmė fotografuoti asmenukes. Niekuomet anksčiau to nemačiau! Tai rodo, jog pamažu dalykai gerėja”.
Kai gyventojai pastebi, kad valdžia tvarko ir atnaujina parką, jie gali jaustis saugesni, sako Stokholmo karališkojo technologijos instituto Miestų planavimo ir aplinkos katedros profesorė Vania Ceccato. Tačiau ji taip pat perspėja, kad nusikalstamumas nebūtinai smarkiai sumažės.
Kovos su nusikalstamumu pasitelkiant aplinkos dizainą idėja atsirado prieš daugiau nei 50 metų, aiškina V. Ceccato, šioje srityje atliekanti tyrimus. Pavyzdžiui, atviras matomas ruožas, kai parko lankytojus gali stebėti kavinių ir parduotuvėlių darbuotojai, padeda sukurti taip vadinamą „natūralų stebėjimą”. Užtikrinus, jog viešosiose vietose būtų mažiau uždarų erdvių, galima sumažinti nusikalstamumą, mat tiesiog nebus kur slėptis.
„Tačiau naujasis dizainas nebūtinai reiškia, kad pritrauksime tinkamus žmones – juk viešosios erdvės privalo būti prieinamos visiems. Nusikaltėliai nesileidžia išstumiami. Todėl kartais nusikaltimai tiesiog persikelia kitur”, – sako profesorė.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skirtingus vietovės aspektus: Brunnsparken yra ne tik parkas, jame yra ir transporto bei prekybos centrai, o skirtingos vietos pritraukia skirtingus žmones ir nusikaltimus. Pavyzdžiui, į sienas taikosi vandalai, o į autobusų stoteles – kišenvagiai, aiškina V. Ceccato.
Dizainas yra tik viena lygties dalis, tačiau kiti faktoriai taip pat turi įtakos. Tad Göteborgo savivaldybė planuoja ne tik parko išvaizdos pokyčius, bet bendradarbiavimą su vietos verslais, nuosavybės savininkais ir policija, kad padidintų saugumą.
Tad Brunnsparken pakeitus išvaizdą, kitas žingsnis būtų stebėti, kaip tai sąveikauja su vietovės funkcionalumu ir socioekonominiu kontekstu, apibendrina V. Ceccato.
Parengta pagal thelocal.se.
