Vis didėjanti minia, pastaraisiais metais prieštaraujanti didžiulių kruizinių laivų Norvegijoje kiekiui, pagaliau išgirsta. Bergeno, populiariausios kruizinių laivų kelionės tikslo vietos, pareigūnai dabar prašo valstybės leidimo apriboti kruizinių laivų kiekį iki trijų per dieną, taip siekdami suvaldyti minias miestą užplūstančių turistų.
Politikai reaguoja į vietos gyventojų susirūpinimą, kad iš kruizinių laivų miestą užplūstantis milžiniškas turistų srautas galiausiai gali pakenkti Bergeno reputacijai. Didžiausiuose kruiziniuose laivuose telpa tūkstančiai keleivių ir įgulos narių, tad tokia gausa gali neišeiti į naudą istorinei Bergeno prieplaukai, populiariajam funikulieriui ir kitoms vietoms.
NRK prieš keletą savaičių pranešė, kad miesto pareigūnai siekia apriboti apsilankančių kruizinių laivų skaičių per dieną iki trijų ir iki 8000 keleivių.
Kruiziniai laivai – ne tik Bergeno problema
Bergenas tikrai nėra vienintelis miestas, kenčiantis nuo kruizinių laivų antplūdžio. Stavangerio gyventojai mato, kaip maži istoriniai jų miesto rajonai su mediniais nameliais tiesiogine prasme atsiduria kruizinių laivų šešėlyje.
„Jaučiamės taip, tarsi būtume iš lėto dusinami”, – anksčiau sakė Stavangerio senamiesčio gyventoja Åsbjørg Self. Ji ir jos vyras Johnas dabar sėdėdami sode dažnai pasijunta užgožti milžiniškų laivų. Vasarą laivai užstoja jiems vaizdą į krantinę ir kelia triukšmą bei teršia aplinką. O iš laivų pasipylę žmonės neretai galvoja atsidūrę muziejuje po atviru dangumi. „Mums tenka užsidaryti visas duris ir sodo vartelius. Nuolat kažkas vaikšto šalia, nebeliko jokio privatumo”, – skundžiasi moteris.
Nauda vietos ekonomikai – abejotina
Kruizinių laivų keleiviai perka suvenyrų, bet iš esmės prie vietos ekonomikos prisideda nedaug. Į jų kelionės paketą paprastai įeina maistas, tad vietos restoranuose jie nepraleidžia daug laiko, be to, kruiziniai laivai sudaro rimtą konkurenciją vietiniams viešbučiams.
Tai didžiausias Vakarų Norvegijos fjordų viešbučių savininkų nusiskundimas. Jie norėtų, kad užuot grįžę į kruizinius laivus, turistai verčiau rinktųsi jų viešbučius ir restoranus. Visgi Norvegijos viešbučiai nelabai gali konkuruoti su palankiomis kainomis pasižyminčiais kruiziniais laivais.
Kruiziniai laivai sukelia nusiskundimų ir dėl jų anglies dvideginio emisijų bei kuro išsiliejimo rizikos. Kai nėra vėjo ir inkarą išmetą keli kruiziniai laivai, siaurą Geirangerio fjordą apgaubia taršos debesis. Praėjusį pavasarį parlamento dauguma pareikalavo, kad vėliausiai iki 2026-ųjų fjorduose plaukiojantys laivai būtų varomi elektra arba vandeniliu. Dabar vyriausybė yra įpareigota parengti šias taisykles.
Kruizinių laivų pramonei prognozuojamas augimas
Neseniai buvo pranešta, jog numatoma, kad kruizinių laivų industrijoje Norvegijoje turistų padvigubės: nuo 800000 šiemet iki 1,6 milijono 2060-aisiais. Norvegijos transporto ekonomikos institutas prognozuoja kruizinių laivų keleivių skaičiaus išaugimą maždaug 2,5 procento per metus nuo 2018-ųjų iki 2028-ųjų, o iki 2060-ųjų – po 1,5 procento per metus.
„Pagrindinė smarkaus augimo turizmo pramonėje priežastis yra ta, kad kruizai iš prabangos dalyko virto prieinamu. Keliauti į kruizą nebėra labai brangu, bent jau jei renkamasi ne didžiuosius laivus”, – aiškina TØI tyrėjas Petteris Dybedalis.
Dar prieš Bergenui paskelbiant siūlymą dėl kruizinių laivų ribojimo P. Dybedalis prognozavo, kad didžiausias augimas palies Stavangerį ir Norvegijos pakrantės miestą Ålesundą. Geirangerio pareigūnai ir fjordų vietovė aplink Flåm jaučia spaudimą apriboti laivų skaičių dėl aplinkosauginių priežasčių.
Kas bus su Oslu?
Oslo kruizų augimas „stagnuoja” nuo 2011-ųjų dėl santykinai aukštų prisišvartavimo kainų ir atstumo plaukiant Oslofjordu. Vakarinėje pakrantėje yra pigesni ir lengviau prieinami kruiziniams laivams iš Didžiosios Britanijos ar Šiaurės Europos.
Oslas taip pat susilaukė daug kritikos dėl uoste vyraujančių didelių laivų, kurie užstoja vaizdą ir meta šešėlį Akershus tvirtovei – daugelis laivų švartuojasi palei jį ir gadina vaizdą. Jie taip pat dėl saugumo reikalavimų užtveria pakrantės plotą, kuriame yra prisišvartavę.
Žaliųjų partija, Osle valdžia besidalinanti su Darbo partija, ragina priimti visišką kruizinių laivų draudimą Osle. „Kruizinių laivų eismas užima per daug vietos pakrantėje ir nėra labai svarbus Oslo verslui. Oslui tai nėra naudinga, miestui reikia iki 2030-ųjų 95 procentais sumažinti anglies dvideginio emisijas, o kruiziniai laivai prisideda prie šių emisijų”, – sakė Žaliųjų partijos lyderis Osle Einaras Wilhelmsenas.
Politikui iš karto paprieštaravo Oslo uosto vadovas, manantis, kad kruiziniai laivai praturtina miesto pakrantės veiklas. „Oslas yra uostas, tad turime į tai atsižvelgti”, – sakė uosto vadovas Ingvaras Mathisenas.
Didžiausia problema – turistai
Didžiausia problema išlieka iššūkis susidoroti su visais išsilaipinančiais turistais, ypač palei Vakarinį krantą ir fjorduose. Praėjusią vasarą Norvegijos žiniasklaidoje nuskambėjo istorijos apie nepakankamą tualetų kiekį pakrantėje, turistinių autobusų chaosą Ålesunde ir laidotuvių ceremonijos viduryje turistų užgriūtą istorinę bažnyčią. Turistai iš kruizinio laivo ir jų gidas Svalbarde pabaidė baltąjį lokį, gidui teko jį nušauti.
Bergeno savivaldybės taryba pripažįsta, kad miestas neturi galios apriboti kruizinių laivų eismą – tam reikalingas valstybės pritarimas. Arildas Øvre-Eide, kuriam priklauso vos už penketo kilometrų nuo Bergeno senamiesčio esantis ūkis, paima kruizinių laivų turistus ir veža juos į savo ūkį. Jis nenori, kad turistų skaičius sumažėtų. Tačiau kai kurie Kairiosios socialistų partijos atstovai mano, jog siūlomas apribojimas iki 8000 Bergenui yra dar per menkas – norima sumažinti jį iki 5000 ir dviejų kruizinių laivų per dieną.
Parengta pagal newsinenglish.no.
