Norvegijos parlamentas ketvirtadienį priima teisės akto pakeitimą, leisiantį turėti Norvegijos ir kitos valstybės pilietybę. Tokio sprendimo nepalaiko tik Darbo ir Centro partija.
„Manau, kad tai džiugi diena. Dabartinis įstatymas galioja nuo 1888-ųjų. Jis pribrendo pokyčiams ir privalo būti pritaikytas prie laikmečio, kuriame gyvename”, – sakė Konservatorių partijos atstovas parlamentaras Ove Trellevikas.
Ketvirtadienį parlamentas priima dabartinio pilietybės įstatymo pakeitimus, kurie suteiks galimybę tuo pačiu metu būti Norvegijos ir kitos dvigubą pilietybę leidžiančios šalies piliečiu, vadinasi, ir balsuoti šių šalių rinkimuose.
O. Trelleviko manymu, daugelis Norvegų to laukė: „Yra gausybė emigravusių Norvegijos piliečių, kurių ryšiai su šalimi tvirti, kurių tėvai ar vaikai čia gyvena. Apsigyvenę kitur ir įgiję tos šalies pilietybę, Norvegijos pilietybės jie iš karto netenka”.
Vyriausybė siūlė įteisinti galimybę atimti Norvegijos pilietybę tam tikrus nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, o tai gali būti padaryta tik tuo atveju, jei asmuo turi dar vieną pilietybę, mat valdžios institucijos negali palikti žmogaus be pilietybės, kaip nurodo žmogaus teisių įstatymai.
„Tai taip pat yra tarsi prevencinė priemonė tiems atvejams, kai žmogus rizikuoja netekti Norvegijos pilietybės – tuomet jis gali turėti dar vieną”, – aiškina O. Trellevikas.
Darbo ir Centro partijos prieštarauja dvigubos pilietybės įvedimui, nes, jų manymu, tai susilpnins galimybę kovoti su priverstinėmis santuokomis ir praktika, kuomet vaikai išsiunčiami iš šalies, kad jie būtų auginami kitur.
Tačiau O. Trellevikas į tai žiūri kitaip: „Tokius atvejus gali būti lengviau sekti, jei šie žmonės bus ir Norvegijos piliečiai. Tuomet turėsime teisę įsitraukti į dialogą su kitų šalių institucijomis dėl Norvegijos piliečių”.
Centro partijos lyderis Trygve Slagsvoldas Vedumas taip pat iškėlė dvi pilietybes turinčių asmenų lojalumo klausimą.
„Jei Norvegija įsitrauks į konfliktą su kita šalimi, kurios šalies interesus iškels šių abiejų valstybių pilietis, kaip jis balsuos rinkimuose – ar palaikys Norvegijos pusę?” – klausė politikas. Jis taip pat pažymėjo, kad apie tokius atvejus perspėjo ir šalies Nacionalinė saugumo tarnyba (NSM).
Tačiau O. Trellevikas ir vėl mano priešingai: „Pasirinkti vieną pilietybę yra sunku. Jei yra galimybė turėti abi pilietybes, įsipareigoti daug paprasčiau. Tokiu būdu kaip tik sumažinamas konfliktas”.
Įsigaliojus pakeitimui, anksčiau Norvegijos pilietybės turėję atsisakyti žmonės galės kreiptis dėl jos sugrąžinimo. Tačiau Norvegijoje ar užsienyje įkalinti asmenys pilietybės susigrąžinti negalės.
Visgi prabėgs šiek tiek laiko, kol įstatymo pakeitimas galutinai įsigalios. Kad taip nutiktų, Norvegija turės visiškai ar iš dalies nutraukti 1963-ųjų gegužės 6-osios Europos Tarybos konvenciją, skelbiančią, kad Norvegijos piliečiai, įgydami kitą pilietybę, netenka turimos.
Įstatymo pokyčių įsigaliojimas gali užtrukti mažiausiai metus po to, kai Europos Taryba gaus Norvegijos pranešimą.
Iki šiol Norvegija buvo vienintelė Šiaurės šalis, draudžianti dvigubą pilietybę.
Parengta pagal „Norway Today” ir newsinenglish.no.
