Norvegijos nelaimių tyrimo valdyba ir jūrų direktoratas jau pradėjo tyrimą dėl to, kodėl užgeso visi keturi santykinai naujo kruizinio laivo „Viking Sky” varikliai, kai šis plaukė per audringą pakrantės ruožą. Taip pat kyla klausimų, kodėl kruizinis laivas, kuriame buvo beveik 1400 žmonių, plaukė iš Tromsø į Stavangerį per audrą, privertusią daugumą laivų likti uostuose.
„Dėl blogo oro mūsų kapitonas nutarė atidėti išvykimą iš Bergeno 12 valandų”, – sakė laivų kompanijos „Hurtigruten” atstovas spaudai Rune Thomas Ege. Tai reiškia, kad laivas pasirinko sudėtingą Hustadvikos ruožą sekmadienio rytą, o ne šeštadienio popietę ir vakarą, kai audra buvo aršiausia.
Iš Trondheimą į Bergeną plaukusio „Hurtigruten” laivo kapitonas nusprendė pasielgti taip pat – pasilikti Trondheime ir palaukti palankesnio oro.
Sekmadienio popietę dienraštis „Bergens Tidende” pranešė, kad suomis „Viking Sky” kapitonas savo sprendimą priėmė remdamasis dviejų laive buvusių norvegų locmanų rekomendacija. Pirmadienį vyriausiasis locmanas Emilis Heggelundas valstybiniam transliuotojui NRK sakė: „Kiek žinau, laive nekilo diskusijos dėl plaukimo”.
DN pranešė, jog dėl audros laivas buvo stabtelėjęs Bodø, tačiau E. Heggelundas teigė, kad niekas nerodė, jog modernus laivas „Viking Sky”, į savo pirmąją kelionę išsirengęs tik prieš dvejus metus, šeštadienį nepajėgtų įveikti Hustadvikos.
Paklaustas, ar toks sprendimas neatrodė keistas, kai abu itin patyrę „Hurtigruten” kapitonai nusprendė siaučiant audrai neplaukti per Hustadviką, E. Heggelundas sakė negalintis atsakyti.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad „Viking Sky” yra 203 metrų ilgio vandenynams tinkamas laivas, pastatytas tik prieš dvejus metus ir atitinkantis aukščiausius standartus. Niekas nerodė, jog laivas negalėtų saugiai įvykdyti numatyto kelionės plano”, – sakė locmanas.
Norvegijos pakrančių administracijos (Kystverket) atstovė spaudai sutiko su E. Heggelundu, tačiau kiti Norvegijos laivybos ekspertai kritiškai vertino „Viking Sky” pasirinkimą keliauti per audrą, kuri buvo prognozuota.
„Nesuprantu, kodėl jie taip darė. Kur prapuolė jų vadovavimo ir navigacijos patirtis? Vėjas buvo toks stiprus, kad kiti laivai liko uostuose, o šis išplaukė į atvirą jūrą. Plaukti nebuvo būtina”, – sakė buvęs Norvegijos paieškų ir gelbėjimo laivų kapitonas Magne Sætranas.
Jis pripažino, kad „Viking Sky” kapitonas negalėjo numatyti variklių gedimo, dėl kurio laivas su 900 keleivių ir daugiau nei 400 įgulos narių šeštadienį ėmė dreifuoti milžiniškose bangose. Laivas atsidūrė pavojingoje padėtyje, apie 500 keleivių buvo iš jo iškelti sraigtasparniais.
Keleiviai buvo labai dėkingi ir gyrė gelbėjimo operaciją, tačiau antradienį ėmė kilti kritikos banga. Sveinas Kristiansenas, Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Trondheime laivybos technologijų profesorius, kapitono ir kruizinių laivų kompanijos sprendimą pavadino skandalingu. Jo įsitikinimu, plaukti per Hustadviką siaučiant šeštadienio audrai buvo visiškas žaidimas su saugumu.
Profesorius pažymėjo, kad daugiausia giriama gelbėjimo operacija, tačiau neatsižvelgiama į kitus dalykus:
„Niekas neįžvelgia esmės: kruizinis laivas su daugiau nei 1,300 žmonių plaukia tokiomis audringomis sąlygomis, kai suprantama, kad atsitikus nelaimei nebus galimybės panaudoti gelbėjimosi valčių. Tai tikras skandalas”.
Antradienį Norvegijos žiniasklaidoje užsimezgė diskusija, ar šalis turėtų įvesti reguliavimus dėl to, kokiais atvejais per audrą laivai turėtų likti uoste. Vykdantysis Norvegijos laivybos tarnybos direktorius Larsas Alvestadas į šį pasiūlymą atsakė teigdamas, kad tokius sprendimus turi priimti laivo kapitonas. Jis nemato poreikio nustatyti bendrą standartą.
Profesorius S. Kristiansenas teigia, kad jūroje esantys žmonės paprasčiausiai mąsto kitaip: „Jie nenumato dalykų į priekį, jie paprasčiausiai lošia”.
Torsteinas Hagenas, „Viking Ocean Cruises” įkūrėjas ir vadovas, neigia, kad sprendimą plaukti blogu oru nulėmė ekonominiai motyvai.
Kompanijos „Wilhelmsen Ship Management”, atsakingos už „Viking Sky” jūrinį personalą, atstovas spaudai pabrėžė, jog „kapitonui priklauso didžiausia atsakomybė už laivą. Tačiau šiuo atveju taip pat svarbu pabrėžti, kad vyks tyrimas dėl to, kas nutiko”. Jo teigimu, kol kas dar „per anksti” nurodyti, kas kaltas ir atsakingas.
Sekmadienį į Molde atvilktą kruizinį laivą vietos gyventojai pasitiko mojuodami vėliavomis ir sveikindami išsigelbėjusiuosius, kurie vis dar buvo laive. Iš viso 36 žmonės buvo sužeisti arba jiems prireikė medikų pagalbos. Aukų nelaimė nepareikalavo. Septyni keleiviai tebėra ligoninėje.
T. Hagenas sakė kol kas negalintis atsakyti, kodėl laivas nutarė plaukti per audrą. Keleiviai, besidžiaugiantys, kad liko gyvi, kritikuoti nelabai linkę. Antradienį T. Hagenas atsiprašė už tai, ką buvusiems laive teko patirti. Jis negalintis atsidėkoti visiems, dalyvavusiems gelbėjimo operacijoje, taip pat organizacijoms ir pavieniams asmenims, pasiūliusiems ir suteikusiems pagalbą keleiviams.
Žurnalas „Kapital” T. Hageną 2018-aisiais išrinko antru turtingiausiu Norvegijos žmogumi. Dabar jis gyvena Šveicarijoje ir Norvegijai moka simbolinius mokesčius – 2017-aisiais jis savo šaliai mokesčių sumokėjo tiek, kiek vidutiniškai sumoka slaugė. Šveicarijoje registruota ir jo kompanija „Viking Ocean Cruises „.
Visiems, plaukusiems laivu, pinigai už kelionę bus grąžinti. Jiems taip pat pateiktas pasiūlymas nemokamai leistis į kitą kompanijos kruizą.
Kol kas neaišku, ar kažkas iš keleivių dėl incidento nuspręs kreiptis į teismą.
Parengta pagal newsinenglish.no ir „Norway Today”.
