Stokholmo miesto metro sistemą sudaro daugiau nei šimtas stočių, ir bent devyniasdešimtyje iš jų galite rasti uikalių meno instaliacijų ir puošybos elementų.
Metro sistema buvo sukurta 1941 m., o pirmą kartą atvertą publikai viešam naudojimui 1950 metais. Nuo to laiko Metropoliteno stočių tinklas vis plėtėsi ir dabar jų yra daugiau kaip šimtas. Iš jų nenaudojama tik viena. Menininkai į metro stotis buvo pakviesti nuo 1957 metų, tapdami vienais iš pagrindinių stočių kūrėjų, bei menu pagyvindami seniau pasatatytas stotis.
Keliaudami metro Stokholme galite pasijusti tarsi asmeninėje, mobilioje meno galerijoje, kuri leidžia kiekvienam keliaujančiajam mieso požemiais išvysti neįtikėtinų mozaikų, paveikslų, instaliacijų ir skulptūrų grožį. Čia galite pasijusti šiuolaikinės archeologinės ekspedicijos, kupinos neaiškių paslapčių ir netikėtumų, dalyviu.
Geriausia dalis? Ogi tai, kad įėjimas į šią galeriją nieko kainuoja, išskyrus traukinio bilietą.
Tiesa, miestų rykštės – nevaldomų grafičio „meistų” pasireiškimų – metro menui išvengti nepavyko. Ypač 1980-ųjų pradžioje grafičio ir vandalizmo protrūkis kelė grėsmę unikalių meno kūrinių grožiui ir saugumui daugelyje stočių, tačiau galiausiai šio „meno” mėgėjai rado erdves pasireikšti kitur, leisdami galerijai lengviau apskvėpti. Tiesa, per tą laiką valstybė išleido didžiules pinigų sumas, kad apsaugotų metro nuo suniokojimo.
Tad jeigu keliausite Stokholmo metro – atplėškite akis nuo savo išmaniojo ir stotelėse apsižvalgykite bent per metro langus.
„Solna Centrum“ stotis atidaryta 1975 m. pirmoje mėlynosios linijos atšakoje. Ryškiai žalios ir raudonos spalvos kraštovaizdis – virš žalio miško viršūnių raudonas vakaro saulėlydis. Baigę sienas, menininkai Karl-Olov Björk ir Anders Åberg pamanė, kad dar kažko trūksta. Taigi jie ir toliau pildė vaizdą įvairiomis detalėmis ir miško vaizdais.
– Iš pradžių sienos turėjo būti tik žalios ir raudonos, aiškina meno vadovė Marie Andersson. Likęs paveikslas buvo gana nemažai improvizuojamas. Vaizdai atspindi tą laikotarpį vyravusias nuotaikas ir labiausiai diskutuojamus visuomeninius klausimus 70-ųjų eros Švedijoje : aplinkosaugos, miško kirtimo ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimo.
T-Centralen – pagrindinis Stokholmo metro centras. Atidaryta 1957 m. ji buvo pirmoji stotis, kurią papuošė meno kūriniai. Tiesiog „Mėlyna platforma“ yra viena iš labiausiai žinomų viešojo transporto sistemos vietų.
Manoma, kad autorius Per Olof Ultvedt norėjo sukurti raminančią atmosferą, nes tai yra stotis, kurioje žmonės skuba. Čia keleiviai keičia traukinius, pereina iš vienos metro linijos į kitą. Manoma, kad jo idėja buvo ta, kad mėlyna spalva kartu su paprastais motyvais – stilizuotomis gėlėmis ir sienomis besivejančiais lapais – suteikia keleiviams pauzę ir galimybę išvalyti mintis.
Stadion, raudonoji linija. Kiekvienais metais „Östermalms IP“ sporto kompleksas tarnauja kaip pagrindinė festivalio „Stockholm Pride“ erdvė. Taip sutapo, kad netoliese esanti metro stotis „Stadion“, pasitinkanti fetivalio dalyvius, pasipuošė ryškiomis vaivorykštės spalvomis, nutapytomis ant uolos sienųs. Stotis yra viena iš pirmųjų Stokholmo stočių, įrengtų uolos urve, ji buvo pastatyta 1973 m.
Stotį ištapę menininkai, Åke Pallarp ir Enno Hallek, ne tik norėjo atvaizduoti dangų būnant po žeme, bet ir primena keleiviams Stadiono reikšmę sporto istorijoje. Netoliese yra Stokholmo olimpinis stadionas, 1912 m. Olimpinių žaidynių vieta. Šiandien stadionas vis dar yra viena iš Stokholmo didžiųjų arenų ir reguliariai rengia sporto renginius ir koncertus.
Kungsträdgården, mėlynoji linija. Viena Stokholmo įspūdingiausių ir labiausiai fotografuojamų stočių, esanti Stokholmo centro viduryje. Tai yra mėlynos linijos pabaiga, bent jau iki 2025 m.
„Kungsträdgården“ yra vienas seniausių Stokholmo viešųjų parkų. Pavadinimas, apytiksliai reiškiantis „Karaliaus sodą“, yra kilęs iš vietovės karališkosios istorijos. Nuo 1643 iki 1825 m. tai buvo didingi Makalös rūmai ir gražus prancūziškas sodas. Rūmams sudegus, vietovė buvo naudojama karinėms pratyboms. Galiausiai 1875 m. parkas atiteko Stokholmo miesto tarybai, kuri savo ruožtu atvėrė jį visuomenei.
– Beveik viskas stotyje pasakoja apie aukščiau minėtos vietovės istoriją, buvusius ir dabartinius pastatus, sako Marie Andersson, metro meno gidė. Spalvų schema – raudona, balta ir žalia – yra užuomina į senąjį prancūzišką sodą, o stotyje esančios skulptūros iš tikrųjų yra Makalös rūmų eksterjero puošybos kopijos.
Tekniska Högskolan, raudonoji linija. Kungliga Tekniska Högskolan (KTH Karališkasis technologijos institutas) buvo įkurtas 1827 m. Visuomenei žinomi tokie jo abolventai, kaip Christer Fuglesang, Dolph Lundgren ir Anette Scheibe. 1973 m. Tekniska Högskolan pagaliau gavo savo metro stotį, padedančią studentams ir profesoriams atkeliauti į savo klases.
Nenuostabu, kad apdovanojimą pelniusi stotis (su Lennart Mörk meno kūriniu) yra pašvęsta mokslo pažangai ir atradimams. Labiausiai akį traukiančios tikriausiai yra penkios geometrinės erdvinės struktūros, kurių kiekviena atstovauja vieną iš penkių Platono elementų: ugnį, vandenį, orą, žemę ir eterį.
– Taip pat čia rasite Koperniko heliocentrizmo atvaizdavimą, Polhem’o mechaninę abėcėlę, tris Niutono judėjimo dėsnius, ir da Vinčio bandymus sukurti skraidančią mašiną, paaiškina meno gidė Marie Andersson.
Metro stočių vaizdai:
Šaltinis: Visit Stockholm
