Donaldas Trumpas išreiškė susidomėjimą Grenlandijos įsigijimu, tačiau Danija mano, kad ši mintis yra tiesiog beprotiška, o patys grenlandiečiai pažymėjo, jog jų sala neparduodama.
Tačiau, likus mažiau nei dviem savaitėms iki suplanuoto vizito į Daniją, D. Trumpas „Twitter” paskelbė atidedantis savo vizitą į Kopenhagą po to, kai Danijos premjerė jo ketinimus pirkti Grenlandiją išvadino absurdu.
„Danija yra išties ypatinga šalis, kurioje gyvena nuostabūs žmonės, tačiau, remdamasis ministrės pirmininkės Mette Frederiksen komentarais, skelbiančiais, kad jos nedomina Grenlandijos pardavimo aptarimas, aš atidedu mūsų po dviejų savaičių suplanuotą vizitą kitam kartui”, – antradienio vakarą rašė JAV prezidentas.
Jis tęsė: „Premjerė, būdama tokia tiesi, sutaupė lėšų tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Danijai. Dėkoju jai už tai ir lauksiu kito susitikimo kažkada ateityje!”
Baltieji rūmai patvirtino, kad viso vizito į Daniją atsisakyta.
Pasak „Wall Street Journal”, JAV prezidentas paprašė savo padėjėjų Baltuosiuose rūmuose pasidomėti galimybe įsigyti didžiausią pasaulio salą, turinčią didelę autonomiją nuo Danijos karalystės.
Grenlandijos vyriausybė elgėsi diplomatiškai: atsakė besidžiaugianti gerais darbiniais santykiais su JAV ir šią užklausą vertinanti kaip „iš esmės didesnio susidomėjimo investavimu į mūsų šalį ir jos galimybes išraišką”. Tačiau vyriausybė tvirtai pridūrė: „Suprantama, Grenlandija neparduodama”.
Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Ane Lone Bagger patvirtino, kad šalis yra „atvira verslui, tačiau ne pardavimui”.
Aaja Chemnitz Larsen, antrosios didžiausios Grenlandijos partijos „Inuit Ataqatigiit” parlamentarė, sakė, kad sala nėra „prekė, kurią būtų galima parduoti, o girdėti apie ją šitaip diskutuojant buvo siaubingai nemalonu”.
A. Ch. Larsen teigė, jog visai Grenlandijai būtų geriau likti su Danija, o galiausiai sulaukti visiškos nepriklausomybės.
„Jei mus nupirktų JAV, mūsų gerovės sistema būtų išardyta, visuomenės lauktų esminiai pokyčiai. Mes būtume sužlugdyti”, – aiškino parlamentarė.
Grenlandijoje palaikoma nepriklausomybės idėja, nors menkai suvokiama, kaip šalis išgyventų be Danijos finansavimo.
Pasak A. Ch. Larsen, D. Trumpo susidomėjimas šalimi visiškai neglosto savimeilės, nes jis „domisi Grenlandijos geostrategine padėtimi, o ne pačia šalimi ar jos gyventojais”.
80 procentų Grenlandijos dengia ledas, o 56 tūkstančiai jis gyventojų daugiausia susitelkę pakrantėse ir sostinėje Nuke. Vietos reikalais sala turi savivaldą nuo Danijos, tačiau Kopenhaga atsakinga už gynybą ir užsienio politiką.
Danija kolonizavo dviejų milijonų kvadratinių kilometrų ploto salą XVIII a.
Paprasti Grenlandijos gyventojai dėl D. Trumpo ketinimų įsiuto.
„Jie bandė nusipirkti mus praeityje: XIX a., paskui – po Antrojo pasaulinio karo. Dabar bando ir vėl. Bet to nebus”, – sakė Grenlandijos gyventojas Bentas Abeelsenas.
Kita salos gyventoja Else Mathiesen kalbėjo: „Negali tiesiog šiaip sau nusipirkti salos ar žmonių. Tai skamba kaip vergovės metas ar laikai, kai galėdavai tiesiog įsigyti koloniją”.
Danijos politikai reagavo su nuostaba. „Tikriausiai tai Balandžio 1-osios pokštas… Bet laikas ne tas”, – „Twitter” rašė buvęs Danijos premjeras Larsas Løkke Rasmussenas.
Sørenas Espersenas iš Danijos liaudies partijos teigė, kad jei šis faktas yra tiesa, „tai neabejotinai įrodo, kad D. Trumpas išprotėjo. Privalau pasakyti: mintis, jog Danija parduotų 50 tūkstančių piliečių JAV, yra visiška beprotybė”.
Sekmadienį, vizito į Grenlandiją metu, Danijos premjerė Mette Frederiksen sakė: „Grenlandija neparduodama. Grenlandija nėra Danijos. Grenlandija priklauso Grenlandijai. Aš labai viliuosi, kad ši mintis nebuvo rimta”.
D. Trumpas planavo atvykti pirmojo oficialaus vizito į Daniją rugsėjo 2-ąją ir čia susitikti su naująja premjere bei dalyvauti vakarienėje su karaliene Margrethe II.
„Aš ten vyksiu, bet, žinoma, ne dėl šios priežasties”, – anksčiau sakė JAV prezidentas.
Tačiau visgi sekmadienį D. Trumpas patvirtino svarstantis pamėginti įsigyti Grenlandiją dėl strateginių priežasčių.
Sekmadienį Baltųjų rūmų patarėjas ekonomikos klausimais Larry’is Kudlow interviu pirmą kartą patvirtino šią istoriją, o vėliau su žurnalistais kalbėjosi ir D. Trumpas.
JAV prezidentas manė, kad šaliai reikėtų įsigyti didžiausią pasaulio salą, nes tai būtų „didelis nekilnojamojo turto sandoris”.
„Ji priklauso Danijai, o mes esame labai geri Danijos sąjungininkai, saugome Daniją kaip ir daugelį pasaulio vietų. Taip ir gimė ši mintis. Tai būtų įdomu strategiškai ir mus domina, bet pasikalbėsime su jais apie tai vėliau. Galiu pasakyti, kad tai nėra didžiulės skubos reikalas”, – aiškino D. Trumpas.
Danija yra NATO narė, o Grenlandija nuo pat Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi JAV gynybai.
Amerikiečių pajėgos jau ilgą laiką veikia Grenlandijoje esančioje Thule aviacijos bazėje – šiauriausioje JAV bazėje, kuri yra pasaulinio radarų ir jutiklių, perspėjančių apie raketas, tinklo dalis. Ši oro bazė, šiandien esanti NATo misijos dalis, buvo itin svarbi Antrojo pasaulinio karo metu.
„Laimei, JAV gali užtikrinti savo saugumo interesus palaikydama savo aviacijos bazę šiaurės Grenlandijoje. Nėra poreikio pirkti Grenlandiją tam, kad būtų užtikrintas Amerikos saugumas”, – aiškina Luke’as Coffey iš „The Heritage Foundation”.
„Galima nuveikti daugybę dalykų. Tai būtų didžiulis nekilnojamojo turto sandoris”, – sekmadienį kalbėjo D. Trumpas.
Tuomet jis be jokių tą patvirtinančių įrodymų tvirtino, kad Grenlandijos išlaikymas „labai kenkia Danijai, nes šalis per metus netenka beveik 700 milijonų dolerių. Tad jie patiria dudžiulių nuostolių, o strategiškai Jungtinėms Valstijoms toks variantas būtų labai šaunus, mes esame Danijos sąjungininkai, saugome Daniją, jai padedame ir toliau tą darysime”.
Parengta pagal „The Guardian”, CNN ir thelocal.dk.
