Šeštadienį per 25-ųjų tragedijos metinių minėjimą išgyvenusiejį kelto „Estonia” katastrofą ir žuvusiųjų artimieji paragino pradėti naują įvykio tyrimą.
Buvęs teisininkas Kentas Harstedtas, vienas iš išgyvenusiųjų, per ceremoniją Stokholme kalbėjo 852 žmonių, žuvusių laivui nuskendus Baltijos jūroje, vardu.
„Atėjo metas teisingumui. Nebuvo jokio tarptautinio nepriklausomo tyrimo, niekam nereikėjo prisiimti atsakomybės”, – sakė jis susirinkusiems pagerbimo ceremonijoje.
„Estonia” nuskendo per audrą 1994-ųjų rugsėjo 28-ąją. Keltas plaukė iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių išgyveno tik 137 žmonės.
Tarp žuvusiųjų buvo 501 Švedijos pilietis.
Pagerbimo ceremonijoje Švedijoje dalyvavo Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas ir karališkosios šeimos nariai.
Taline Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid prisijungė prie čia vykusios atminimo ceremonijos, kurioje dalyvavo šimtai žmonių, dauguma jų – aukų artimieji.
Ceremonijoje dalyvavusi 61-erių estė Aimeri Laasik, kurios 23-erių vyro sesuo žuvo kelto katastrofoje, teigia norinti, kad būtų pradėtas naujas tyrimas: „Noriu, kad sulauktume šio tyrimo rezultatų”.
Švedijos aukų artimieji Estijos teismui pateikė peticiją: jie ragina pradėti naują išsamesnį tyrimą. Spalio pabaigoje bus nuspręsta, ar ir vėl bus atliekamas tarptautinis tyrimas.
Nepaisant aukų artimųjų raginimų iškelti sudužusį laivą ir kūnus, susitarimas tarp Estijos, Suomijos ir Švedijos numato, kad tai yra jūrų kapas, kuris liko nepaliestas.
1997-aisiais trijų šalių vykdytas tyrimas nusprendė, jog katastrofos priežastis buvo kelto gamybos trūkumai.
Laivo statytojas sumokėjo 130 milijonų eurų kompensaciją išgyvenusiems ir žuvusių artimiesiems.
Parengta pagal thelocal.se.
