Vaiko auginimas, kai jį supa daugiau nei viena kalba, nėra lengvas ir kelia daug klausimų: kada ir kokią kalbą naudoti, ką daryti, jei vaikas neatsako. Todėl verta įsiklausyti į ekspertų patarimus. Jie daugiausia orientuoti į Švedijoje gyvenančias šeimas, tačiau puikiai tiks ir gyvenantiems kitose šalyse.
Pasirinkite metodą
Didžioji kalbos mokymosi dalis vyksta namuose. Iš esmės yra du dvikalbio vaiko mokymo metodai.
Vadinamasis vienas-tėvas-viena-kalba metodas, kai kiekvienas iš tėvų kalba tam tikra kalba, yra veiksmingiausias, kai tėvų gimtoji kalba skiriasi. Jei abu tėvai kalba kita kalba nei tos šalies, kurioje gyvenama, tuomet galima kalbėtis tėvų kalba namuose, o šalies kalba – už namų ribų.
Kiti metodai – kai vienas ar abu tėvai kaitalioja kalbas, kuriomis kalba, pavyzdžiui, vienomis savaitės dienomis viena kalba, kitomis – kita.
Gimtosios kalbos pamokos
Geresnį ryšį su gimtąja kalba palaikyti padeda papildomos pamokos, jei pavyksta rasti gimtosios kalbos būrelį, mokyklėlę arba toje šalyje, kurioje gyvenate, gimtosios kalbos mokymas integruotas į švietimo sistemą, kaip yra Švedijoje. Tiesa, Švedijoje tai taip pat priklauso nuo konkrečios savivaldybės.
Švedijoje gimtosios kalbos mokymas (modersmålundervisning) prasideda pirmaisiais metais, kai vaikams yra šešeri. Paprastai kartą per savaitę mokoma gimtosios kalbos. Tai papildoma veikla, vykstanti po pamokų. Be to, neseniai į Švediją atvykę ir kalbos pakankamai nemokantys vaikai, gali kreiptis dėl studiehandledning (studijų pagalbos), kad pamokos būtų paaiškintos jų gimtąja kalba.
Norint, kad mokykloje vaikui būtų skirtos jo gimtosios kalbos pamokos, reikia, kad tai būtų gimtoji vieno ar abiejų tėvų kalba – vaikas ja turi kalbėti kasdien, turi būti bent penki ta kalba kalbantys moksleiviai ir būtų galima surasti mokytoją. Todėl pamokų prieinamumas skiriasi priklausomai nuo šalies vietos.
Žinoma, net ir tuo atveju, jei pavyks gauti gimtosios kalbos pamokas, reikia suprasti, kad vien jų nepakaks.
Kurias kalbas naudoti?
Jei abiejų tėvų gimtoji kalba skirtinga, vienas-tėvas-viena-kalba metodas bus aiškus pasirinkimas, tačiau kitais atvejais gali būti neaišku, kurioms kalboms teikti prioritetą. Pavyzdžiui, jei tėvų gimtosios kalbos skiriasi ir tarpusavyje jie kalba angliškai, ar ir su vaiku reikia kalbėti angliškai?
„JAV dvikalbiškumo tyrimų apžvalga parodė, kad vaiko mokymas negimtosios tėvų kalbos turi teigiamą poveikį”, – sako Tromsø universiteto Kalbų ir lingvistikos katedros docentė Merete Anderssen. Jos teigimu, tokios kalbos mokymas naudingas, kai ji yra nuolat vartojama ir tėvai šia kalba kalba gerai.
M. Anderssen pataria tėvams naudoti tą kalbą, kuria jiems geriausiai sekasi bendrauti: „Tėvams nereikia liautis vienas su kitu kalbėtis angliškai, jei tai yra vienintelė kalba, kurią moka jie abu, tačiau jie turėtų nuolat su vaiku kalbėtis savo kalba”.
Svarbiausia – kalbą naudoti
Kurį metodą bepasirinktumėte, svarbiausia yra užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę panaudoti tai, ko mokosi. Galima su vaiku žiūrėti televizijos laidas, dainuoti dainas tam tikra kalba, net jei namie ta kalba nekalbate.
M. Anderssen pasakoja apie tyrimą, parodžiusį, kad mažiausiai sėkmingas daugiakalbio vaiko auginimo metodas yra tas, kai vienas tėvas kalbėjo vadinamąja daugumos (šalies, kurioje vaikas gyvena) kalba, o kitas „peršokdavo” nuo daugumos prie mažumos kalbos.
Kai kurie tėvai domisi, ar yra limitas kalbų, kurių vaikas gali mokytis vienu metu, ypač jei patys tėvai kalba ne viena kalba. Atsakyti sudėtinga, mat beveik nėra tyrimų, tačiau kuo daugiau kalbų vaikas mokosi, tuo mažiau galimybių kiekvieną jų panaudoti, vadinasi, ir išmokti kalbą išties gerai.
Neatidėliokite
Tarp lingvistų ir vaikų mokymo specialistų vyksta daug diskusijų apie tai, kada geriausias metas supažindinti vaiką su antrąja kalba. Kai kurie tėvai gali nenorėti supažindinti vaikų su keliomis kalbomis iš karto, tačiau dabar dauguma tyrimų rodo, kad geriausia vaikus su kalbomis pažindinti kaip įmanoma anksčiau.
„Gebėjimas išmokti naujų kalbų su amžiumi prastėja. Tačiau iš esmės svarbiausia priežastis nelaukti yra ta, kad vaikas nebūtinai ims iš karto kalbėti užsienio kalba būdamas trejų ar ketverių. Pirmuosius ketverius gyvenimo metus tik vieną kalbą girdėjęs vaikas, labai tikėtina, pasijus nejaukiai, jei tėvai staiga ims kalbėti su juo kita kalba. Vaikas gali ją paprasčiausiai atmesti”, – aiškina M. Anderssen.
Vaikai „nesupainios” kalbų
„Daugiakalbiai vaikai geba labai anksti atskirti kalbas ir žino, su kuo kuria kalba kalbėti”, – tikina M. Anderssen. Tiesa, ji pažymi, kad kalbos daro įtaką viena kitai. Todėl vaikai gali įterpti į sakinius kitos kalbos žodžių ar pasitelkti vienos kalbos sakinio struktūrą, kuri kitoje kalboje yra netaisyklinga. Tačiau dėl to rūpintis nevertėtų.
„Taip dažnai nutinka todėl, kad viena kalba yra „stipresnė” nei kita, taip pat ir dėl kalbų ypatumų – tam tikrus dalykus lengviau pasakyti viena kalba nei kita. Tai gali būti būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems”, – sako mokslininkė.
Leiskite vaikui vadovauti
„Vaikai mokosi to, kas jiems patinka, o ne to, ką turėtų”, – pastebi daugiakalbę dukrą Švedijoje auginanti Natalija Pleškova. Jos devynmetė duktė kalbai ukrainietiškai, rusiškai, švediškai ir angliškai. N. Pleškova rekomenduoja atvykėliams kaip įmanoma labiau įtraukti vaikus į veiklas ir renginius naujojoje šalyje – taip jie supras, kad kalba yra įrankis, reikalingas pramogoms ar naujoms draugystėms.
Jei vaikui itin patinka koks nors dalykas – gyvūnai, superherojai, moksliniai eksperimentai – ieškokite išteklių abiem kalbomis. Taip pat paieškokite išverstos mėgstamo filmuko ar knygos versijos.
Pagalba
Kartais sunku užtikrinti, kad vaikai pakankamai kalbėtų gimtąja kalba, ypač jei tai tik vieno iš tėvų gimtoji kalba, kuris dar ir daug dirba ir ne visuomet pakankamai laiko skiria vaikui.
Tokiais atvejais, jei įmanoma, reikėtų praplėsti ratą žmonių, kurie galėtų pasikalbėti su vaiku gimtąja kalba, nesvarbu, gyvai, ar, tarkime, per „Skype”. Taip pat reikėtų paieškoti daugiau šaltinių gimtąja kalba, pavyzdžiui, vaizdo įrašų „YouTube”, ir ieškoti kūrybiškų vaiko motyvavimo būdų.
Tarkitės, bet neimkite konkuruoti
Mintimis apie kalbų mokymosi iššūkius verta pasidalinti ir pasitarti su kitais tėvais. Tačiau svarbu nepradėti lyginti vaikų pasiekimų ir konkuruoti. Vaikų pasiekimai gali būti labai skirtingi, ir jie paprastai neparodo, kaip vaikui ateityje galiausiai pavyks išmokti kalbą.
Galvokite apie ilgalaikę perspektyvą
To turėtų neužmiršti visi tėvai. Gimtoji kalba – itin vertingas vaikams perduodamas paveldas. O daugiakalbiškumas svarbus visuomenei ir nepaprastai naudingas kiekvienai šeimai ir vaikui.
Parengta pagal thelocal.se.
