Kiek reikėtų stengtis ir kiek aukoti lipant iš ekonominės duobės versle? Ir kaip sau pripažinti, kad laikas savo verslui stabdyti dirbtinį kvėpavimą?
Consultėje visada vienokiais ar kitokiais ryšiais susiduriame su bankrutuojančiomis įmonėmis Švedijoje. Kuo daugiau sutarčių, tiekėjų ir įsipareigojimų įmonė turi, tuo platesnį ratą kitų įmonių paveikia bankrotas. Bankrutavusio užsakovo įtakoti nuostoliai ir jų padengimas yra tavo rūpestis, verslininke.
Šalies statistikos centras rodo ženklų bankrotų skaičiaus didėjimą. Balandžio mėnesį paskelbta 30% daugiau bankrotų nei tuo pat metu pernai. Viešbučių ir restoranų bankrotai išaugo 159%, pramoninių prekių parduotuvės – 56% lyginant su balandžiu 2019. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis dėl korona krizės bankrutavusių bendrovių deklaravo neigiamą veiklos rezultatą paskutinėje metinėje deklaracijoje. Pavasaris, turėjęs leisti verslams įkvėpti gryno oro tapo jų paskutiniu gurkšniu.
Lietuviams gėda bankrutuoti
Dirbdami įmonių “virtuvėse” ir stebėdami su sunkumais kovojančius tautiečius, galime daryti išvadas, kad švedų požiūris į bankrotą yra kiek paprastesnis, nesiejamas su asmenine nesėkme ir emocijų jaučiama mažiau. Lietuviai verslo bankrotą suvokia kaip gėdingą asmeninę nesėkmę. Be reikalo. Kuo mažiau neigiamų emocijų, tuo lengviau lipti iš duobės.
Galime išskirti dvi grupes verslininkų: tie, kurie visomis galiomis (pasitaiko ir nelegalių būdų) gelbsti skęstantį savo laivą ir tie, kurie patys pasimetę turimuose organizacijų numeriuose ir vienu bankrotu daugiau ar mažiau – nesudaro esmės. Kas yra bendra tarp šių grupių, tai linksniuojama moralė, tiesa, iš priešingų pusių: neskandinti kolegų ar gelbėtis pačiam?
Susitikimuose su jaunais, lyg grybai po lietaus išdygusiais verslininkais, pastebim naivų užtikrintumą, nesupratimą, kad dėl kokių priežasčių užsakovui nesumokėjus, liksi skolingas darbuotojams, tiekėjams, mokesčių inspekcijai ir kt. Tokiu atveju kelias iki bankroto yra trumpas. Tokias verslo pamokas išgyvenę yra mažiau naivūs.
Bankroto eiga Švedijoje
Bankrotą įmonei paskelbia teismas. Sąlyga: ilgalaikis negebėjimas sumokėti skolų. Bankroto paskelbimui nepakanka minuso įmonės sąskaitoje, ko taip bijo buhalteriai. Jeigu greitu metu laukiama įplaukų, padengsiančių skolas, bankrotas nesvarstomas, tad versle, o ypač jo pradžioje, šalti nervai gelbėja.
Bankroto paskelbimui būtinas prašymas, prašyti gali skolininkas arba kreditorius, taip pat Švedijos mokesčių inspekcija Skatteverket. Procesas vyksta ganėtinai greitai, iki dviejų savaičių, ir duomenys apie paskelbtą bankrotą tampa vieši. Ilgiau užtrunka turto ir skolų surašymas bei vykdymas. Teismas paskiria bankroto administratorių. Administratorius pilnai perima įmonės ekonominį valdymą. Jeigu turto yra, pirmiausia sumokamos skolos valstybei, vėliau kreditoriams. Svarbu paminėti, jog bankroto administratorius turi teisę, kuria dažnai ir naudojasi, savo atlygį iš įmonės sąskaitos išsimokėti pirmiau nei skolas kreditoriams. Jeigu lėšų nėra, už darbą bankroto administratoriams atlygina valstybė, 11 300 kronų. Consultės patirtis su bankrotų administratoriais Švedijoje nėra pati geriausia. Pasitaiko tokių, kurie tyčia vilkina procesą sau kas mėnesį pasiimdami “simbolinį” 50 000 kronų atlygį.
Kada lieki asmeniškai skolingas?
Akcinė bendrovė yra saugiausia veiklos forma žiūrint iš asmeninės atsakomybės taško. Tai yra atskiras juridinis asmuo. Susidarius nepakeliamoms skoloms bankrotas “sudegina” organizacinį numerį ir dažniausiai asmenys iš bankroto išlipa sausi. Tačiau yra galimybė asmeniškai perimti akcinės bendrovės skolas. Įmonės valdyba pagal įstatymą yra solidariai atsakinga už ekonominę situaciją. Bet kas iš valdybos ir net už jos ribų gali būti pripažintas asmeniškai atsakingas už skolas jeigu asmuo žinojo apie vadovo tyčinius veiksmus vedant įmonę bankroto link. Tai gali būti tyčinis mokesčių slėpimas, specialiai sudaromos nenaudingos sutartys ir kiti grubūs pažeidimai siekiant įmonės pelningumo. Direktorius visada yra pirmas eilėje asmeniškai atsakyti už akcinės bendrovės skolas, tiesa, jo aplaidus elgesys ir grubūs pažeidimai turi būti įrodyti. Kaip taisyklė, akcininkai, saugodami savo asmeninį turtą, nelinkę užstoti direktoriaus, įrodymų apie aplaidžius darbo veiksmus greitai atsiranda. Švedijos akcinių bendrovių įstatymų bazė grįsta valdybos sutikimu, žinojimu ir “turėjai numanyti” sąvoka.
Kartais bankrotas yra geriausia išeitis ir jo jokiu būdu nereikia suasmeninti ir juolab susieti su gėda. Ką iš tokios patirties galima išsinešti asmeniškai tai patirtas pamokas, supratimą, kad versle nesi vienas, esi priklausomas nuo kitų žaidėjų ir kiekvienas iš jų turi savą moralės supratimą. Bankrotas gali būti švarus popieriaus lapas viską pradėti iš naujo su įgyta patirtim.
Vaida Strazda, CEO Consultė AB