Švedų tyrimas pabrėžia kaukių efektyvumą mažinant infekcinių ligų plitimą: jo autoriai teigia, kad kaukės Švedijoje turi būti rekomenduojamos.
Švedijos Karolinska instituto ir Kanados McMaster universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama nefrologės Catherine Clase, išanalizavo 25 paskelbtus medžiaginių kaukių ir filtravimo pajėgumų tyrimus.
„Mus domino visame pasaulyje vykstančios diskusijos dėl veido kaukių efektyvumo. Tad nutarėme tirti, aiškinti ir apibendrinti iki šiol gautus rezultatus, vertinančius, ar veido kaukės gali apsaugoti nuo viruso platinimo ir apsikrėtimo. Atrinkome 25 šią problemą analizuojančius straipsnius, kai kurie jų yra beveik šimto metų senumo. Skyrėme labai daug laiko jų analizei, kai kuriais atvejais iš naujo analizavome duomenis, pasitelkdami naujesnę ar tinkamesnę statistinę informaciją”, – pasakojo Karolinska instituto epidemiologijos profesorius Juanas Jesus Carrero, vienas iš tyrimo autorių.
Mokslininkų teigimu, išvados yra pakankamai įtikinamos, kad veido kaukes būtų galima rekomenduoti kaip ligos kontroliavimo priemonę.
„Pastebėjome, kad filtravimo veiksmingumas skiriasi – kartais jis prastesnis, o kartais prilygsta medicininei kaukei. Tačiau medžiaginės kaukės visuomet suteikia mažesnę ar didesnę apsaugą”, – aiškina mokslininkas.
Pasak jo, COVID-19 sukeliantis virusas yra panašaus skersmens kaip ir kiti virusai, ir nors audinys negali užkirsti kelio mažosioms dalelėms, jis gali sustabdyti didesnes viruso daleles, išsiskiriančias kalbant, čiaudint ir valgant. Epidemiologo teigimu, būtent per šias daleles virusas plinta daugiausia.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra nerekomenduoja kaukių, nors dauguma šalių jau pasitelkia šią priemonę, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Švedijos valdžios institucijų teigimu, viena iš tokio sprendimo priežasčių yra mokslinių įrodymų trūkumas.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia kaukių dėvėjimo svarbą – tai svarbi priemonė, papildanti tokius veiksmus kaip rankų higiena ir socialinis atstumas. Kaukės ypač rekomenduojamos tose vietose, kuriose sunku išlaikyti atstumą.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis, reaguodamas į tyrimo išvadas, sakė: „Šis tyrimas teigia tą patį, ką ir daugybė ankstesnių – medžiaginės kaukės kažkiek sustabdo lašeliniu būdu plintančią infekciją. Autoriai nežino, ar tai galėtų duoti kokią nors naudą ir sustabdyti viruso plitimą visuomenėje”.
Epidemiologo teigimu, Švedija šiuo metu nesvarsto peržiiūrėti rekomendacijų dėl veido kaukių, tačiau jei situacija Švedijoje pablogės, tai gali būti padaryta.
Be to, A. Tegnellis pažymi, kad kaukių dėvėjimas gali paskatinti žmones atsipalaiduoti, todėl jie nebesilaikys atstumo ar dažniau lies veidą.
Paklaustas, ar įmanoma gauti mokslinių įrodymų, pakeisiančių Švedijos rekomendacijas dėl kaukių, A. Tegnellis sakė: „Akivaizdu, kad yra sudėtinga gauti aiškių įrodymų dėl bet ko, kas susiję su COVID-19 – tiek dėl kaukių, tiek dėl ribojimų ir kitų priemonių. Tam tikrose situacijose kaukės gali būti geras priedas: kai prasideda protrūkis, vietose, kur neįmanoma išvengti spūsčių ir panašiai. Bet šiuo metu atvejų Švedijoje pakankamai sparčiai mažėja. Kaukės tokioje situacijoje veikiausiai nebūtų teisingas sprendimas. Jeigu ir vėl kils problemų, žinoma, galvosime apie kaukes ir kitas priemones”.
„Veido kaukės – tik viena priemonė, jos niekada negali pakeisti rankų higienos, atstumo laikymosi ar viešų vietų dezinfekavimo. Tiesa, kad netinkamas kaukių naudojimas gali sumažinti jų veiksmingumą. Tačiau galima šviesti visuomenę, kaip tinkamai nešioti ir prižiūrėti kaukes”, – sakė J. J. Carrero.
Tyrimą atlikę mokslininkai pabrėžia, kad jų išvados rodo, jog kaukių veiksmingumas priklauso ir nuo to, kaip jos pagamintos, plaunamos ir nešiojamos.
Pasak tyrimo, vienos labiausiai apsaugančių yra iš muslino, medvilnės ir flanelės pagamintos kaukės, ypač jei kaukės yra tankesnio audinio ir iš trijų ar keturių sluoksnių.
Parengta pagal thelocal.se.
